Kaune gimusi ir augusi A.Gerikienė būdama ketverių metų pradėjo lankyti dailųjį čiuožimą. Mergaitei buvo žadama čiuožėjos karjera, tačiau kai buvo vienuolikos metų ją sustabdė rimta trauma.
„Čiuožti pradėjau kaip ir garsusis čiuožėjas Povilas Vanagas. Mes abu lankėme tą pačią darželio grupę. Mano, kaip ir Povilo, trenerė buvo jo mama Lilija Vanagienė. Net neabejojau, kad mano ateitis bus susijusi su dailiuoju čiuožimu, beveik kasdien eidavau į treniruotes.
Bet kartą smarkiai kritau ant ledo, man plyšo skrandis“, – atvirai pasakojo atlikėja.
Moteris prisiminė, kad vaikystėje ji dalyvavo dailiojo čiuožimo čempionatuose ir turi ne vieną apdovanojimą, kuriais iki šiol didžiuojasi.
Po patirtos traumos atlikėja keliolika metų visai nesiavė pačiūžų, tačiau išmesti iš galvos šio užsiėmimo negalėjo.
„Vieną dieną nutariau, kad vis tiek turiu čiuožti. Nuėjau į ledo areną, išsinuomojau pačiūžas ir iščiuožiau ant ledo.
Vos pajudėjusi supratau, kad nuomotomis pačiūžomis man smagiai praleisti laiko nepavyks. Todėl nusipirkau tokias, kuriomis čiuožia profesionalai, ir su jomis stojau ant ledo“, – pasakojo A.Gerikienė.
Jau kurį laiką Klaipėdoje gyvenanti moteris čiuožinėja savo malonumui. Šiltuoju metų laiku ji tai daro ir uždaroje ledo arenoje, o žiemą ant užšalusių tvenkinių lauke arba įrengtose lauko arenose.
Čiuožinėti A.Gerikienė nekart yra mėginusi ir užsienyje, kur sąlygos dažnai būna puikios.
Atlikėja neslėpė, kad anksčiau galėjo atlikti daugybę sudėtingų figūrų ant ledo, o šiuo metu to nedaro, nes baiminasi susižaloti.
„Galbūt čiuožiu geriau už tuos, kurie niekada nėra lankę dailiojo čiuožimo, bet sukinių su pašokimais manęs darančios neišvysite. Nesinori sulūžti“, – juokėsi dainininkė.
Moteris sakė, kad rasti draugiją ant ledo sudėtinga. Daugelis jos bičiulių nemoka čiuožti arba bijo susižeisti. Todėl A.Gerikienė dažniausiai ant ledo čiuožinėja viena.
