Kanų kino festivalyje įvyko filmo „Asas Maverikas“ pasaulinė premjera. Tai – legendinės juostos „Asai“ („Top Gun“, 1986 m.) „spinofas“ („spin-off“ – radijo, televizijos programa, filmas ar kitokio pobūdžio audiovizualinis kūrinys, savaip interpretuojantis ar detalizuojantis įvairius kito kūrinio aspektus).
Praėjus daugiau kaip 35 metams istorija apie pilotą Pitą Mičelą-Maneriką pergalingai grįžta į ekranus – seansą Kanuose lydėjo penkių minučių ovacijos, o pačiam aktoriui įteikta garbės Auksinė palmės šakelė.
Pagerbdami T.Cruise’o didįjį sugrįžimą prisiminkime aktoriaus karjerą ekrane nuo simpatiško naujoko iki vienos įtakingiausių Holivudo žvaigždžių.
„Rizikingas verslas“ („Risky Business“), 1983 m. T.Cruise’o faktiniu debiutu ekrane laikomas nedidelis vaidmuo neįsimintinoje romantinėje komedijoje „Begalinė meilė“ („Endless Love“, 1981 m.). Tačiau tikruoju jauno aktoriaus proveržiu tapo ekscentriška melodrama „Rizikingas verslas“ apie verslo koledžo studentą. Kaip tik šio filmo pasirodymą ekranuose 1983-iaisiais derėtų laikyti T.Cruise’o profesinės karjeros pradžia.
Žavingo sukčiaus Džoelo vaidmuo iš dalies lėmė personažų, kuriems aktorius bus neabejingas, formatą, o šių herojų vaidmens atlikėjas pelnys milijonų žiūrovų simpatijas.
„Pinigų spindesys“ („The Color of Money“), 1986 m. „Kokteilis“ („Cocktail“), 1988 m. Netrukus suvyriškėjęs T.Cruise’as pabandė pakeisti mielo pereinamojo amžiaus jaunuolio įvaizdį ir pasimatavo rimtesnius personažus.
Tuo metu su dvejų metų pertrauka ekranuose pasirodė Martino Scorsese sporto drama „Pinigų spindesys“ ir Rogerio Donaldsono melodrama „Kokteilis“.
Pirmojoje juostoje T.Cruise’o partneriu tapo legendinis Paulas Newmanas, kurio fone jaunesnis T.Cruise’as sugebėjo nenublankti. Antrojoje – Elisabeth Shue, tuo metu didesnė žvaigždė nei T.Cruise’as, nes buvo nusifilmavusi Roberto Zemeckio trilogijoje „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“).
„Asai“ („Top Gun“), 1986 m., „Griaustinio dienos“ („Days of Thunder“), 1990 m. Tai tie patys „Asai“, kurių tęsinys šią gegužę pagerbtas Žydrajame Krante. Kadaise Tony Scotto patriotinė juosta sulaukė prieštaringų kritikų ir žiūrovų atsiliepimų, tačiau ilgainiui tapo kultinė.
Kiek vėliau ekranuose pasirodė filmas „Griaustinio dienos“, kuriame T.Cruise’as suvaidino panašų asą – šįkart profesionalų lenktynininką. Aktorius taip pat tapo scenarijaus bendraautoriu, o per filmavimą susipažino su antrąja žmona Nicole Kidman, vaidinusia pagrindinį moterišką vaidmenį.
„Lietaus žmogus“ („Rain Man“), 1988 m. Barry Levinsono drama praskiedė 9-ojo dešimtmečio maskulistinę T.Cruise’o filmografiją. Aktorius vaidino su legendiniu Dustinu Hoffmanu, tačiau, kaip ir P.Newmano atveju, nė kiek nenusileido labiau patyrusiam filmo partneriui.
T.Cruise’as sukūrė šiurkštaus ir veidmainiško herojaus vaidmenį. Dėl savanaudiškumo jis ima išnaudoti tikrą brolį, sergantį autizmu. Filmas buvo nominuotas keturiems „Oskarams“, sulaukė tik palankių recenzijų, kuriose paminėta aktoriaus kuriamų personažų įvairovė.
„Gimęs liepos ketvirtąją“ („Born on the Fourth of July“), 1989 m., „Geri vyrukai“ („A Few Good Men“), 1992 m. „Gimęs liepos ketvirtąją“ – antikarinių filmų aktoriaus karjeroje dilogijos pradžia. Siužeto pagrindas – tikra Vietnamo karo veterano invalido Rono Koviko istorija. Visą likusį savo gyvenimą jis bando kuo daugiau žmonių įrodyti, koks pražūtingas ir baisus yra karas.
Už šį vaidmenį T.Cruise’as gavo savo pirmąjį Auksinį gaublį ir pirmąją „Oskaro“ nominaciją.
„Geri vyrukai“ ekranuose pasirodė po trejų metų ir kitaip pasakoja apie karinės struktūros baisumus – istorijos centre armijoje klestinti savivalė. Principingas ir teisingumą ginantis T.Cruise’o herojus, advokatas, teisme susidūrė su negailestingu ir žiauriu pulkininku, kurį vaidino Jackas Nicholsonas.
„Firma“ („The Firm“), 1993 m. To paties pavadinimo Johno Grishamo romano ekranizacija, kurioje T.Cruise’o herojus iš pradžių žavėjosi sėkmės lydima firma, o po to tapo jos pavojingos vadovybės auka.
Sydney Pollacko juostoje T.Cruise’as – valingas herojus, kuris vienas geba atsispirti bet kokiam išoriniam blogiui.
„Interviu su vampyru“ („Interview with the Vampire: The Vampire Chronicles“), 1994 m. Dar viena ekranizacija T.Cruise’o karjeroje – šį kartą rašytojos Anne Rice gotikinio romano.
Aktorius nusifilmavo sau neįprastoje kostiuminėje dramoje apie vampyrus. T.Cruise’as vaidino vaiduoklį Lestatą, gundantį amžinuoju gyvenimu Brado Pitto herojų.
Šis prieštaringo antagonisto vaidmuo buvo vos ne pirmasis aktoriaus karjeroje – šiaip jau jis linkęs vaidinti tegul ir nevienareikšmiškus, bet teigiamus herojus.
„Džeris Magvairas“ („Jerry Maguire“), 1996 m. T.Cruise’as vaidino sporto trenerį, kuris pasiryžęs viskam, kad tik išsaugotų karjerą. Aktoriaus mylimąją vaidino Renee Zellweger.
Drama apie atgailaujantį karjeristą, suvokusį, kad žmonės brangesni už pinigus, pelnė aktoriui antrąjį Auksinį gaublį ir dar vieną „Oskaro“ nominaciją.
„Neįmanoma misija“ („Mission: Impossible“), 1996 m. Tai juosta, pradėjusi T.Cruise’o filmų apie šnipus seriją – savotišką šiuolaikinę bondiadą su ne mažiau žaviu specialiųjų tarnybų agentu.
Istorija jau turi septynis tęsinius (penki nufilmuoti ir du anonsuoti), o pats T.Cruise’as, nors jau artėja prie 60-mečio, didžiąją dalį triukų atlieka pats, gąsdindamas draudimo kompanijas ir per filmavimą gaudamas traumas.
„Plačiai užmerktos akys“ („Eyes Wide Shut“), 1999 m., „Magnolija“ („Magnolia“), 1999 m. 1999-ieji tapo posūkio metais T.Cruise’o karjeroje. Ekranuose pasirodė du stiprūs autoriniai filmai, kuriuose jis vaidino. Stanley Kubricko „Plačiai užmerktose akyse“ aktorius nusifilmavo su savo tuomete žmona N.Kidman. Tai sudėtinga drama apie laimingos santuokos užkulisius, kai idealus fasadas slepia neviešinamas santuokinio gyvenimo detales.
Paulo Thomo Andersono „Magnolijoje“ T.Cruise’as vaidino ekscentrišką asmenybės ugdymo trenerį – pabrėžtinai raumeningą dominuojantį patiną, smarkiai traumuotą savo tėvo. Dar vienas Auksinis gaublys ir trečia „Oskaro“ nominacija žvaigždės karjeroje.
Abu filmai išplėtė aktoriaus filmografiją, įrodė, kad jam įkandami ne tik įtempti trileriai ir veiksmo filmai, bet ir stiprios žmogiškosios dramos.
„Vanilinis dangus“ („Vanilla Sky“), 2001 m., „Įspėjantis pranešimas“ („Minority Report“), 2002 m. Į naująjį tūkstantmetį T.Cruise’as įžengė per fantastikos žanrą.
Camerono Crowe „Vanilinis dangus“ ir Steveno Spielbergo „Įspėjantis pranešimas“ tyrinėja laiko sąvoką, bet daro tai skirtingai.
Pirmasis filmas – Alejandro Amenabaro mistinės dramos, kurioje vaidino Penelope Cruz, perdirbinys (aktorė nusifilmavo abiejose juostose).
Antrasis – Philipo K.Dicko fantastinio romano, kuriame žmogus teisiamas dar iki jo padaryto nusikaltimo, ekranizacija.
„Vaniliniame danguje“ T.Cruise’o herojus bando susitvarkyti su savo praeitimi, „Įspėjančiame pranešime“ stengiasi ištaisyti ateitį.
„Paskutinis samurajus“ („The Last Samurai“), 2003 m. Neprarasdamas vilties gauti išsvajotąjį „Oskarą“ T.Cruise’as persimetė į istorinę dramą „Paskutinis samurajus“, kurioje suvaidino amerikiečių kareivį, atsidūrusį XIX a. 8-ojo dešimtmečio japonų sukilimo epicentre.
Šis darbas buvo vienas sudėtingiausių ir ilgiausių aktoriaus karjeroje. Kad išmoktų valdyti samurajaus kardą, prabilti japoniškai ir suprastų šalies kultūrą, jam prireikė beveik dvejų metų. Filmas nepelnė T.Cruise’ui „Oskaro“, bet tapo vienas įdomiausių jo filmografijoje.
„Asas Maverikas“ („Top Gun: Maverick“), 2022 m. Pastaraisiais metais T.Cruise’as susitelkė tik į „Neįmanomos misijos“ serialą (ir skrydį į kosmosą), bet 2022-aisiais prisiminė kitą savo hitą. „Asas Maverikas“ – istorijos apie amerikiečių naikintuvo pilotą Pitą Mičelą tęsinys. Praėjus daugeliui metų jis vėl turi atsigręžti į savo praeitį.
Gegužės 18-ąją filmas buvo parodytas 75-ojo Kanų kino festivalio nekonkursinėje programoje. Juostą palankiai įvertino pasaulio žiniasklaida pabrėždama, kad 59 metų T.Cruise’as, kaip ir anksčiau, yra puikios fizinės bei artistinės formos.
Parengė Matilda Aleksandravičė
