Dažną vasaros savaitgalį aktorius bei režisierius R.Rudokas su šeima praleidžia Drevernoje. „Kad tik būtų vėjo!“ – svajoja jis. Mat beveik prieš dešimtmetį jis užsikrėtė aitvaravimo virusu ir dabar be aitvarų neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Kadaise Svencelėje atradau vandenlenčių sportą, teko kokius ketverius metus ant kranto pagyventi namelyje ant ratų. Dabar ten stovi didžiulis miestas, kaip mes sakome, Akropolis. Anksčiau ten buvo savotiškas Užupis, o dabar – Akropolis. Aitvarautojams vietos jau mažai, o čia – erdvės. Aš turiu savo botą, privačią akrobatinio slidinėjimo zoną, čia idealios sąlygos – ir laivyba, ir aitvarai aplinkui, ir mūsų nuostabi mokykla „Go2Kite“. Nori – šoki į katerį ir po pusvalandžio tu jau Nidoje.
Drevernoje atsidūriau draugų dėka. Pamatę mane Svencelėje plaukiojantį vandenlente tvenkinyje, jie pasišaipė: „Mes į šitą kūdrą myžame, geriau ateik su vyrais į marias.“ Aš tik sugriežiau dantimis, pagalvojau: „Na, palauk.“ Bet jau po valandos kalbėjausi su „Go2Kite“ mokyklos vadovu, o dar po valandos mes jau buvome vandenyje“, – apie kelio į Dreverną pradžią šypsodamasis pasakojo aktorius „Lietuvos ryto“ laidoje „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“.
Taip jėgos aitvarai užvaldė Ramūną. Dabar jis jau yra aitvaravęs ne tik Lietuvos kurortuose, bet ir keletą metų važinėjo prie Atlanto vandenyno, aitvaravo aukštose bangose. Žinoma, su šeima jis neatsisako ir atostogų, pavyzdžiui, Turkijoje, bet prieš saulę drybsoti – ne jam. Kad ir kur būtų, vis tiek ieško aitvaravimo vietų, išsinuomoja įrangą ir atsiduoda savo pomėgiui.
Nors sušilus orams taip ir norisi ištrūkti poilsio, Ramūno darbotvarkėje netrūksta laiko, skirto darbui filmavimo aikštelėse, kur jis ne tik kuria įsimintinus vaidmenis, bet ir uoliai pluša režisieriaus kėdėje.
„Filmuojame žiūrimiausią visų laikų serialą „MMG“ – „Moterys meluoja geriau“, penkioliktą sezoną. Žiūrovų laukia nauji moterų ir vyrų nuotykiai. Dirbu ir kaip režisierius – mėgtu dirbti per abi kameros puses ir mane labai žavi šis multidarbas. Negaliu atsidžiaugti, kad šitaip sugebu. Man patinka žinoti, kaip įgyvendinti turinį, gautą ant popieriaus, ir dar didesnis malonumas dalyvauti tame procese kaip aktoriui, iš kitos pusės“, – teigė Ramūnas.
Multidarbas turi ir iššūkių. Tokie laukė pirmus šešis mėnesius, kai netikėtai serialo „Rezidentai“ prodiuseriai jam pasiūlė ir vaidinti pagrindinį vaidmenį, ir režisuoti.
„Aš pabandžiau ir šešis mėnesius nemiegojau. Reikėdavo pasiruošti darbui, septynių aštuonių valandų pamainai, surikiuoti trisdešimt antraplanių aktorių: kaip vaikščioti koridoriumi, kur sustoti, ką pasakyti. Pagrindiniams aktoriams irgi reikėjo duoti nurodymus, o dar pačiam perskaityti tekstą ir suvaidinti. Tai buvo košmaras! – atsiduso režisieriumi tapęs aktorius. – Po šešių mėnesių maniau, kad arba galus atiduosiu, arba man „pramuš“. Ir „pramušė“, galų neatidaviau.
Turbūt gerai, kad kaip tik tais metais pradėjau daugiau laiko leisti prie marių, aitvarauti, – atsirado pusiausvyra. Kodėl man taip patinka šis sportas? Todėl, kad išplauki su lenta ir aitvariuku į marias, būni vienas, keturias valandas plaukiodamas negalvoji apie nieką, tik apie tai, ką darai tuo metu.“
Dabar R.Rudokas jau užsigrūdinęs vyras tiek scenoje, tiek ant banglentės. Bet aktorystė, viešumas turi ir gerą ar blogą šalutinį poveikį – žvaigždžių ligą. Paklaustas, ar kada nors ja sirgo, populiarus aktorius atsakė: „Kietas klausimas. Ačiū Dievui, žvaigždžių ligomis persirgome ankstyvoje jaunystėje su Rolandu Kazlu, Juozu Gaižausku, Kęstučiu Jakštu, kai įkūrėme grupę „Viengungių melodijos“ – kadaise buvo toks dainuojančių aktorių kolektyvas.
Mes kartu baigėme mokslus, mus išmetė iš teatro į jį dar nepriėmę, nes teatras žlugo, neturėjome darbo, buvo baisi krizė – praėjusio amžiaus dešimtasis dešimtmetis.
Visi nuėjome dirbti į restoraną, užsidirbome pinigų, įkūrėme grupę ir išpopuliarėjome – radome gerą nišą ir sugebėjome žmonėms suteikti džiaugsmo subtiliu, neįžeidžiamu humoru. Tryškome ne pykčiu, o gerumu ir noru atskleisti žiūrovams jų gyvenimo linksmąją pusę, nieko neskaudindami ir nežemindami. Porą metų Palangos vasaros estradoje, kurioje telpa per tūkstantį žmonių, po šešis kartus per vasarą surinkdavome pilną salę. Visi delnais plodavo, kai atvažiuodavo „Viengungių melodijos“.
Pasak aktoriaus, ano meto populiarumas jam su kolegomis leido persirgti žvaigždžių liga lengva forma.
Dabar žinomi žmonės turi dar vieną nišą užsidirbti – tapti nuomonės formuotojais, įvairių prekės ženklų veidu. R.Rudokas su kokiu nors prekės ženklu tarsi nesiejamas, bet ir jam teko paragauti šios duonos: jis daugybę metų reklamuoja estetinės medicinos ir odontologijos kliniką „Medwell“ ir, pasak jo paties, yra tos klinikos dantys, potencialius klientus viliojantis holivudine šypsena.
Tačiau reklamuoti kokią nors telefono ryšio kontorą – ne jo gyvenimo tikslas, nors improvizuoti prieš kameras aktoriui vieni niekai. Ir vargu ar galėtų būti kitaip, kai savo autoriniame monospektaklyje Ramūnas sugeba perteikti net trisdešimt savo personažo būsenų.
Be naujų profesinių iššūkių, pokyčių netrūksta ir asmeniniame Ramūno gyvenime, ypač kai prieš ketverius metus jo ir mylimosios Justinos (26 m.) namuose atsirado sūnus Raidas.
Aktorius pripažino, kad meilė jį pavertė nauju žmogumi, o su žmona dėl vaiko auklėjimo taisyklių ginčytis taip pat netenka, nors, kaip teigė Ramūnas, sūnus yra tikras mamyčiukas: „Žmona yra gana jauna, graži ir protinga. Tokio derinio iš esmės negali būti, bet čia atsirado. Nei man, nei jai nereikia labai kištis į vienas kito vaiko auklėjimą. Ji viską daro tinkamai, kaip, manau, ir aš. Būna griežtų dalykų, būna ir meilės kupinų akimirkų. Dabar mes išgyvename dinozaurų ir sirenagalvių etapą: vieną dieną Raidas būna dinozauras, kitą – sirenagalvis. Labai įdomu stebėti. Jis labai artistiškas.“
R.Rudokas dabar gyvena tokį gyvenimą, kokio visada norėjo. Šalia – mylimi ir mylintys žmonės, kūrybiniai planai, skrydžiui prilygstantis pomėgis. Kaip pasikeitė jo gyvenimas, kai sutiko Justiną, kurią pats vadina nuostabia moterimi, puikia šeimininke?
„Justinai esu dėkingas už naują save, už visai kitokį Ramūną. Meilė keičia pasaulį, gyvenimą, likimą, ji vadovauja paradui. Žinoma, gyvenimas pasikeitė iš esmės ir atsiradus sūnui Raidui. Jis labai artistiškas vaikas, bet tikrai nenorėčiau, kad mano vaikas eitų mano pėdomis. Sunkus kelias, nežinai, kaip pasisuks likimas.
Jeigu norėčiau, kad mano vaikas dirbtų šitoje sferoje, tai tikrai išsiųsčiau jį į Holivudą. Ten žiauriai sunku pakilti, bet jeigu pakilai, tai ir dirbk ten, kur geriausia.
Lietuvoje, baigus Muzikos ir teatro akademiją, pasiseka tik keliems iš šimto.
Visi kiti po mokslų neturi ką veikti, darbinasi restoranuose, biuruose, bankuose ir tai ne iš gero gyvenimo“, – neišsisukinėjo R.Rudokas.
Aktorius neslėpė, kad, norint oriai pragyventi iš jo profesijos, atsisakyti komercinių projektų vargiai pavyksta. Prisiminęs ir savo paties karjeros pradžią, Ramūnas atviravo, kad ne kartą iš kolegų buvo sulaukęs kreivų žvilgsnių ar komentarų apie darbą televizijoje, bet pats to nesureikšmino, mat bet kurioje sferoje savo darbą siekia atlikti maksimaliai profesionaliai.
„Mūsų visuomenė tokia, kad jeigu neturi pinigų – tau šakės. Šitais klaikiai sugadintais komerciniais laikais žmonės eina ten, kur yra pinigų. Anksčiau to nebuvo. Kai prieš šešiolika metų pradėjau filmuotis seriale „Moterys meluoja geriau“, kolegos iš manęs juokėsi: „Kur nuėjai?“ O tuo metu aš juk dar gastroliavau po pasaulį su garsiausiu visų laikų lietuvių režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi.
Klausdavo: „Kaip tu su Nekrošiumi dirbi ir vaidini seriale?“ Aš atsakydavau: „Gerai, ateik tu ir pabandyk padaryti gerai tiek ten, tiek čia.“ Man yra visiškai vienodai, ar dirbti su E.Nekrošiumi, Oskaru Koršunovu, ar vaidinti seriale „Moterys meluoja geriau“. Tai yra mano darbas!“ – kaip kirviu nukirto R.Rudokas.
Parengė Eleonora Bačytė
