Pirmojo sezono 13-ojoje serijoje (iš viso yra sukurti 9 sezonai) gaudomi su nelegaliu įvaikinimu susiję nusikaltėliai, apie kuriuos nė neįtarė JAV vyriausybė.
Įvaikinimo agentūra siūlo galimiems įtėviams kai ką ypatingo – klientai renkasi būsimą kūdikį pagal ilgą jo galimų genų sąrašą.
Jame nurodoma, kokias savybes turės kūdikis, kurį kandidatai į įtėvius galės įsivaikinti. Sudarius savybių sąrašą visame pasaulyje ieškoma tinkamo vaiko.
Nusikaltėliai giriasi – jie puikiai moka supaprastinti įvaikinimo procedūrą tose valstybėse. Federalinio tyrimų biuro pareigūnai įtaria, kad įvaikinimo agentūra padirbinėja dokumentus, grobia vaikus ir juos pristato galimiems tėvams. Esą šiame procese dalyvauja Estija ir Lietuva.
„Juodajame sąraše“ pareigūnai pradeda sekti šeimą, į kurią po dviejų savaičių esą turėtų būti pristatytas kūdikis iš Estijos.
Po kratos agentūroje jie sužino, kad per trejus metus buvo įvaikinti 27 vaikai, kurių gimimo dokumentų nėra.
„Vieną vaiką pagimdė motina Lietuvoje, bet jo gimimo liudijimo nėra“, – raportuoja jie.
Po tyrimo paaiškėja kur kas baisesnė tiesa – visus kūdikius gimdė pagrobtos studentės. Kūdikių gabenti nei iš Lietuvos, nei iš Estijos nereikėjo – visi jie gimė JAV. Kalbos apie Lietuvą bei Estiją tebuvo tikrojo nusikaltimo priedanga.
Ar Lietuvos įstatymai pakankamai saugo Lietuvos vaikus nuo nusikaltėlių, bandančių pasipelnyti iš įvaikinimo užsienyje? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba „TV antenai“ pranešė, kad per pastaruosius 5 metus JAV buvo įvaikinta 10 Lietuvos vaikų.
Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vainoraitė-Rauktienė pabrėžė, kad, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, mūsų šalyje gyvenanti šeima gali įvaikinti ne jaunesnius nei trijų mėnesių kūdikius.
O užsieniečiai gali įvaikinti tik tuos vaikus, kuriems mažiausiai per 6 mėnesius nepavyko rasti įtėvių Lietuvoje ir kurie atitinka bent vieną iš trijų sąlygų: turi sunkių sveikatos sutrikimų, yra vyresni nei 7 metų arba vienu metu yra įvaikinama ne mažiau nei 3 broliai arba seserys.
Šiuo metu veikia penkios organizacijos, užsiimančios tarptautiniu vaikų iš Lietuvos įvaikinimu. Dvi iš jų veikia Italijoje, po vieną – JAV, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Kitose užsienio valstybėse vaikai iš Lietuvos šiuo metu negali būti įvaikinti. Užsienio šeimas, kurios nori įsivaikinti vaikus iš Lietuvos, vertina tų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijos. Tik tada, kai tų valstybių kompetentingos institucijos patvirtina, kad šeimos yra tinkamai pasirengusios, jos gali kreiptis dėl įvaikinimo Lietuvoje.
Galutinį sprendimą visuomet priima teismas, įvertinęs žmonių pasirengimą, motyvaciją ir ikiteisminės įvaikinimo procedūros teisingumą bei teisėtumą. Kai vaiką siekia įvaikinti užsienio pilietis, įvaikinimo bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Užsienyje įvaikinama vis mažiau Lietuvos vaikų. 2021 metais tokių vaikų buvo 12, o pernai – 7.
