Pravarde Dede vadintas Gerard’o tėvas neturėjo jokio išsilavinimo, buvo beraštis. Jis anksti paliko šeimos ūkį ir persikėlė į Šatoru miestą Vidurio Prancūzijoje, kur dirbo stogdengiu.
Čia Dede sutiko būsimą Gerard’o motiną – Lilette Marillier, su kuria miestelio Rotušėje oficialiai susituokė 1944-ųjų vasario mėnesį.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jauna šeima gyveno skurdžiai. Po metų ji susilaukė pirmagimio sūnaus, dar po dvejų – dukters. Finansinė Depardieu padėtis buvo tokia bloga, kad šeima daugiausia vertėsi iš valstybės teikiamų socialinių išmokų.
Gimus Gerard’ui (1948 metų gruodžio 27-ąją), be finansinių problemų, dar prisidėjo ir šeiminės: Dede pradėjo gerti ir dingti iš namų, palikdamas Lilette namuose vieną su vaikais.
Po septynerių metų šeima pagausėjo dar trimis vaikais.
Ar Dede savo gyvenime yra padaręs ką nors gera? Taip, jis šeimai ruošė valgį, kurio vis mažėjo.
„Iš pradžių dar valgydavome iki soties, o paskui turėjome pirkti į skolą. Tuomet valgydavome arklieną ir maltus plaučius. Dede dažniausiai virė tirštą kogalvių sriubą, kurią pagardindavo kažkur nukniauktomis šviežiomis daržovėmis”, – prisimena aktorius G.Depardieu.
Pomėgis ruošti valgį – veikiausiai vienintelis dalykas, kurį Gerard’as perėmė iš tėvo. Tik deramai to neišmoko, nes virtuvėje Dede norėjo šeimininkauti vienas.
Tėvų santykiai su vaikais buvo šalti, nedraugiški, jie savo atžalas dažnai palikdavo vienas. Dede, negalėdamas rasti darbo, daug laiko kiurksodavo baruose ir gerdavo, o motina iš nevilties užsisklendė savyje.
Mažajam Gerard’ui trūko tėvų šilumos, meilės, artumo, todėl kilo kalbos problemų, jis pradėjo mikčioti ir beveik visą vaikystę bendraudavo gestais ir trumpomis frazėmis.
Pradinėje mokykloje iš pradžių berniukas mokėsi gerai, nors kalbos problemos dažnai atimdavo pasitikėjimą savimi ir jis tylėdavo. Gavęs dokumentą apie nebaigtą vidurinį išsilavinimą, Gerard’as tvirtai nusprendė palikti mokyklą visiems laikams.
Būsimoji Prancūzijos kino žvaigždė pradėjo dirbti rinkėju Šatoru spaustuvėje.
Vienintelė šio miestelio pramogų vieta buvo JAV kareivinės. Padauža Gerard’as išmėgino kumščių jėgą mušdamasis su kareiviais – kumštynių partneriais ringe.
Kai per vieną kovų jam buvo sulaužyta nosis, naujoji išvaizda pelnė populiarumą tarp gatvės draugų, miesto baruose, kuriuose Gerard’as praleisdavo vis daugiau laiko.
Tuo metu Gerard’as buvo susidėjęs su viena gauja ir perpardavinėjo iš Šatoru įsikūrusios amerikiečių aviacijos bazės nugvelbtus degalus.
Tokioje aplinkoje ankstyvas intymus gyvenimas buvo beveik neišvengiamas. Dvi kekšės, kurias Prancūzijos kino žvaigždei iki šiol primena dvi tatuiruotės, davė lytinio auklėjimo pamokų daugiau ne tėvai.
Gerard’as ir jo gaujos nariai ne kartą buvo įkliuvę policijai, bet jam nepateikė jokio kaltinimo, nes buvo nepilnametis.
Policija patarė sutuoktiniams Depardieu įkurdinti neklaužadą sūnų nepilnamečių kolonijoje. Tėvui griežtai atsisakius Gerard’as pateko į tokius kaip jis vaikinus globojančios įstaigos įskaitą ir turėjo kas mėnesį registruotis policijoje.
Gerard’as būtų visam laikui įstrigęs Šatoru, jei ne jo pažįstamas, pakvietęs kartu vykti į Paryžių. Kai iš dyko buvimo jis nuėjo į bičiulio lankomą mokyklą, vienas ekscentriškų dėstytojų netikėtai pakvietė Gerard’ą į sceną atlikti spontaniško numerio su pantomimos elementais.
Nelauktai sulaukęs pagyrų debiutantas nutarė stoti į aktorinio meistriškumo mokyklą, vadovaujamą Jeano Laurent’o Cochet.
Šis, iškart pastebėjęs vaikino iš Šatoru miestelio talentą, net nereikalavo pinigų už mokslą. Negana to, nusiuntęs G.Depardieu pas logopedą, kad šis ištaisytų jo kalbos sutrikimą, iš savo kišenės sumokėjo už gydymą.
Nuo to laiko būsimoji prancūzų kino legenda liovėsi mikčioti, susitvarkė jo kalba ir klausa.
G.Depardieu buvo geriausias ir stropiausias J.L.Cochet klasės mokinys. Užsispyrimas ir darbštumas iš esmės pakeitė jo gyvenimą.
Šatoru miestelio vagišius tapo mąstančiu ir dėmesingu mokiniu, pradėjo lavintis, lankyti meno parodas ir mėgautis Prancūzijos sostinės kultūros gyvenimu.
Kai gyvenime prasidėjo teigiami pokyčiai, 1968-ųjų rudenį Gerard’as susipažino su J.L.Cochet mokyklos studente Elisabeth Guignot.
Priešingai nei G.Depardieu, mergina buvo kilusi iš senos aristokratų giminės ir priklausė vienai turtingiausių Paryžiaus šeimų. Tačiau Elisabeth buvo savarankiška mergina, nepri- klausoma nuo tėvų troškimų ir reikalavimų aplinkos, kuriai priklausė.
Mergina susidomėjo iš paprastų žmonių kilusiu, bet gabiausiu mokyklos studentu. Iš pradžių užsimezgusi draugystė laikui bėgant virto meile.
Kai Elisabeth ir Gerard’as nusprendė tuoktis, šis sprendimas nustebino tik jo tėvus. Dede ir Lilette nejaukiai jautėsi per vestuves, bet buvo laimingi, kad jų sūnus kopia Paryžiaus socialiniais laiptais aukštyn.
Nors pirmoji santuoka truko 25 metus, ji iširo kur kas anksčiau, kai nepataisomo mergišiaus šlovę turinti žvaigždė prisipažino, kad topmodelis ir aktorė iš Senegalo Karine Silla jam pagimdė dukterį Roxanną.
Su Elisabeth aktorius susilaukė dviejų vaikų – sūnaus Guillaume’o ir dukters Julie.
Pašėlusiu kino vaiku vadintas aktoriaus pirmagimis buvo ne tik talentingiausias savo kartos aktorius, bet ir jautrus maištininkas. Guillaume’o gyvenimą lydėjo alkoholis, narkotikai, smurtas, vagystės, prostitucija, ligoninės, kalėjimas.
Jokios valdžios ar autoriteto nepripažinęs Guillaume’as Depardieu konfliktavo su tėvu.
Elisabeth ir Gerard’o Depardieu sūnus mirė būdamas 37-erių nuo mirtino viruso, kurį parsivežė iš Rumunijos sostinės Bukarešto. Ten Guillaume’as su jaunesniąja seserimi Julie ir dar keliais aktoriais filmavosi trileryje „Ikaro vaikystė”.
Po skyrybų su Elisabeth Guignot (ji susigrąžino mergautinę pavardę) aktorius G.Depardieu bendravo su Prancūzijos kino žvaigžde Carole Bouquet.
Carole ir Gerard’as buvo pažįstami jau seniai, bet kada tiksliai jie tapo meilužiais, nežinia, o jie patys nebuvo linkę išplepėti.
Tuo metu Carole jau buvo tapusi našle: jos vyras prodiuseris Jeanas Pierre’as Rassamas mirė perdozavęs narkotikų.
Bet Carole ir Gerard’o dvejų metų sužadėtuvės nesibaigė vestuvėmis. Kodėl? Į šį klausimą pora niekada taip ir neatsakė.
Sklido gandai, kad aktorius turėjo romaną ir su kita dažna kino ekrano partnere Fanny Ardant.
Su aktore Helene Bizot skandalingasis G.Depardieu susilaukė sūnaus Jeano Depardieu.
Kalbama, kad iš tiesų jis turi 20 vaikų nuo 10 skirtingų moterų, – tiesiog nuo kai kurių išsipirko pinigais.
Nuo 2005-ųjų aktorius gyvena su 29 metais jaunesne Clementine Igoi – buvusia Harvardo universiteto literatūros studente, valdančia vyno ūkį Toskanoje. Gal tai paskutinė Prancūzijos kino legendos gyvenimo, gremėzdiškojo meilužio draugė?
Bet žurnalistus dabar kur kas labiau domina klausimas: ar jis priims Mordvijos Respublikos vadovybės pasiūlymą užimti kultūros ministro postą, registraciją ir butą ar nuosavą namą – pasirinktinai.
Politika G.Depardieu beveik nesidomi. Kai jo kolega, „raumenų žmogus” Arnoldas Schwarzeneggeris tapo Kalifornijos gubernatoriumi, žiniasklaida bet kokia proga kamantinėdavo prancūzą, ar šis neketina kino žvaigždės statuso pakeisti į politiko.
„Taip elgiasi tik blogi aktoriai, žmonės, pernelyg rimtai vertinantys save. Politika manęs niekada nedomino”, – sakė G.Depardieu.
Prancūzijos kino žvaigždė nėra susikūręs pasaulio vizijos, nesimpatizuoja jokiai ideologijai, turi margą būrį draugų, tarp kurių – ir kubietis Fidelis Castro.
G.Depardieu nesigėdija savo pomėgio skaniai pavalgyti ir niekada net neketino tapti vegetaru.
Per visą savo gyvenimą prancūzų legenda buvo numetęs veikiausiai kokius 300 kilogramų, bet jie vėl grįždavo, nes valgyti ir gerti jam – malonumas.
Prieš trejus metus į antsvorį linkęs aktorius dešimt dienų neėmė į burną nė kąsnelio ir buvo gyvas tik vandeniu. Prieš šią alinamą dietą 150 kilogramų sveriantis prancūzas numetė 20.
Bet dabar dar labiau priaugo svorio ir, kaip šmaikštauja žurnalistai, jo pilvas siekia kone iki nosies.
G.Depardieu buvo atlikta ne viena kraujagyslių šuntavimo operacija, gydytojai rekomendavo atsisveikinti su žalingais įpročiais – liautis valgyti riebius delikatesus ir litrais maukti vyną. Bet aktorius teigia, kad jo charakteris nepripažįsta saiko.
„Labai gaila, nes tai mane žudo. Valgau ir geriu daug, žaloju savo kūną”, – pripažįsta G.Depardieu.
Paryžiuje du restoranus turintis gurmanas aktorius prisipažino, kad jam mėgstamiausi pusryčiai – triušiena drebučiuose ir taurė šalto vyno.
G.Depardieu daugiau nei dveji metai yra madingo Sankt Peterburgo restorano „Barbaresco” bendraturtis.
Atvykęs į šį Rusijos didmiestį aktorius pasiraitoja rankoves ir prie viryklės demonstruoja savo kulinarinį meistriškumą. Savo virtuvės receptus jis pateikė knygoje „Mano virtuvė”.
G.Depardieu – vynuogynų Prancūzijoje, Italijoje, Maroke, Portugalijoje savininkas. Praėjusiais metais jis įsigijo vynuogių plantacijų ir Kryme.
Įdomūs faktai iš aktoriaus gyvenimo
G.Depardieu – vienas garsiausių prancūzų aktorių nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios.
Jis yra pelnęs ir Auksinio gaublio apdovanojimą, ir du kartus apdovanotas „Cezario” prancūzų kino premija. Nuo savo debiuto didžiajame ekrane 1967-aisiais dalyvavo daugiau nei 150 kino projektų.
Prieš trejus metus G.Depardieu, prispirtas reikalo, lėktuve, kuris skrido iš Paryžiaus į Dubliną, nusišlapino salone nepasiekęs tualeto. Lėktuvas buvo grąžintas į stovėjimo vietą ir ten išvalytas. Kai G.Depardieu iš lėktuvo vedė oro uosto darbuotojai, jis nesipriešino.
Aktorius turi gerą balsą – yra įrašęs dainą „Nebo molčit” („Dangus tyli”) kartu su Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo vyriausiąja dukterimi Giulnara Karimova, kurios sceninis slapyvardis yra GooGosha.
Neseniai prancūzui buvo suteikta Rusijos pilietybė. Nors ši žinia nuskambėjo tarsi pokštas, vėliau paaiškėjo, kad didelių mokesčių savo tėvynėje Prancūzijoje vengiantis aktorius Rusijos pilietybės tylomis pasiprašė pats. Apie tai byloja Kremliaus interneto svetainėje paviešintas sprendimo nuorašas: „Pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 89-ojo straipsnio a punktą patenkinti prašymą suteikti Rusijos Federacijos pilietybę Gerard’ui Xavier Depardieu, gimusiam 1948 metais Prancūzijoje.” Šią žinią kino žvaigždė atsisakė komentuoti.
Parengė Ona Kacėnaitė.
