Maksimo tikinimu, susilaukti vaikų buvo Alos iniciatyva.
„Apie tai prašnekome po vestuvių, bet iki jų nežinojau, kad dar prieš 11 metų ji užšaldė savo kiaušinėlius. Tai reiškia, kad ji jau seniai rimtai vertino tokią galimybę. Bet man apie tai pasakė tik praėjus porai metų po mūsų vestuvių. Aš iškart palaikiau jos puikią idėją tapti tėvais“, – aiškino M.Galkinas.
Rugsėjo 18-ąją prasidėjus gimdymui Ala ir Maksimas jau žinojo, kad gims dvyniai, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Paprastai į gimdą gydytojai visuomet perkelia du apvaisintus kiaušinėlius – taip siekiama didesnės nėštumo tikimybės.
Būsimieji tėvai buvo perspėti, kad abu gemalai gali būti gyvybingi. Ala ir Maksimas atsakė, kad bus dvigubai laimingi. Po poros mėnesių jie sužinojo, kad gims dvyniai, o birželį tapo aišku – berniukas ir mergaitė.
Porą tokiu pavyzdžiu užkrėtė Filipas Kirkorovas, buvęs Alos sutuoktinis. Surogatinės motinos jam pagimdė jau du vaikus. Dabar jis sako: „Mano Alai Viktorijai ir Martinui nebus liūdna!“
Bet A.Pugačiova ir M.Galkinas nepasekė F.Kirkorovo pėdomis ir nepasirinko klinikos Majamyje. Pagalbos jie kreipėsi į privačią Maskvos kliniką „Mat i ditia“ („Motina ir vaikas“), kur dirba puikus jų pažįstamas medikas Markas Kurceras – būtent jo klinikoje prieš 15 metų savo antrąjį sūnų Denį pagimdė A.Pugačiovos duktė Kristina Orbakaitė.
Be to, klinikos filialas įsikūręs Pamaskvio gyvenvietėje Lapine – 15 minučių kelio nuo Griazės kaimo, kur M.Galkinas pastatė savo užmiesčio namą-pilį ir įsikūrė su A.Pugačiova.
Garsioji pora ilgai rinko surogatinę motiną iš klinikos nuotraukų albumo. Klinikos taisyklėse nurodyta, kad surogatinės motinos asmenybė yra griežčiausia paslaptis pašaliniams.
Negana to, gimdyvė neturi žinoti, kieno vaisių nešioja, kam gimdo – taip siekiama apsidrausti nuo to, kad ateityje jai nekiltų pagunda vaiko tėvams pateikti pakartotinę sąskaitą.
Tačiau A.Pugačiovai ir M.Galkinui buvo padaryta išimtis. Pirmiausia dėl to, kad Ala norėjo dalyvauti gimdyme. Jai, suprantama, būtų buvę sunku likti neatpažįstamai.
Laukdamasi vaikų garsioji pora įrengė du vaikų kambarius. Šalia – kambarys dviem diplomuotoms auklėms. Bet kol kas auklės tik padeda Alai, kuri sukasi tarp vaikų kiaurą parą.
Maksimas dirba taip pat nesudėdamas rankų – filmuojasi Ukrainoje kino juostoje „Karaliai viską gali“. Ir kuria vaikų auklėjimo planus.
Ala, humoristo tikinimu, „dabar elgiasi kaip puiki mama. Ji keičia sauskelnes, maitina vaikus, net keliasi naktį ir eina pas juos.“
Kiek garsusis Rusijos humoristas M.Galkinas paklojo už tėvystę, neskelbiama.
Žinoma tik tiek, kad standartinė tokios paslaugos klinikoje „Mat i ditia“ kaina prasideda nuo 25 tūkstančių eurų (86 tūkst. litų).
Surogatinė motinystė, kai vaiką išnešioja ir pagimdo moteris, kuri nėra genetinė vaiko motina, leidžiama JAV, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, kai kuriose kitose šalyse.
Komercinė surogatinė motinystė klesti tik keliose šalyse ir pirmiausia Indijoje, kuri dėl žemų kainų yra tapusi šios srities lydere. Apvaisinimo procedūros, vaisiaus išnešiojimas, gimdymas – visos šios paslaugos Indijoje porai atsieina 10–28 tūkst. JAV dolerių (25–70 tūkst. litų).
Vis dėlto kur kas daugiau šalių leidžia tiktai nekomercinę surogatinę motinystę, nes manoma, kad nėra etiška mokėti surogatinei motinai.
Tačiau su tuo susijusių klausimų vis dar daug.
O jei gims nesveikas vaikas, kurio atsisakys ir tikrieji jo tėvai, ir surogatinė motina?
Ką daryti, jei moteris per devynis mėnesius taip prisiriš prie kūdikio, kad nebenorės jo atiduoti tėvams, iš kurių ląstelių jis buvo pradėtas?
Atsakymus į kai kuriuos jų pateikė australė Sharon Ryan, daugiau nei prieš dešimt metų išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį kitai šeimai. Ji buvo viena pirmųjų surogatinių motinų Australijoje.
Surogatinės motinos išpažintį australė prieš keletą metų atliko pasaulinėje nevaisingumo gydymo konferencijoje.
„Sprendimas tapti surogatine motina nėra priimamas lengvai.
Net keletą metų svarsčiau, kaip tai paveiks mane pačią ir ypač mano šeimą, kurioje jau augo du sūnūs“, – prisipažino Sh.Ryan.
Nešiodama įsčiose svetimą vaisių ji niekuomet neužmiršo, kad turės jį atiduoti.
„Galbūt todėl stengiausi neprisirišti prie jo. Nejaučiau to, ką jaučiau, kai laukiausi savo vaikų.
Prisirišimą prie įsčiose augančio vaiko lemia supratimas, kad jis taps tavo gyvenimo ir šeimos dalimi.
Nešiodama savo vaikus svajojau, kaip gyvensime po 20 metų. Šiuo atveju to nebuvo“, – atviravo Sharon.
Tačiau ne viskas klojosi taip lengvai. Kai Sharon pagimdė svetimą vaiką, jos širdį tarsi užgulė akmuo. Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmo, ėmė ją dusinti.
Australę konsultavę specialistai konstatavo ne depresiją po gimdymo, kaip manė ji pati, o širdgėlą dėl prarasto vaiko.
„Kaip galėjau graužtis dėl to, kas man nepriklausė? Negalėjau suprasti, kodėl kankinausi dėl to, ką pati noriai išnešiojau, pagimdžiau ir laiminga atidaviau į kitas rankas. Žinojau, kad vaikas ne mano, ir jo nenorėjau. Bet mano emocijos prieštaravo protui“, – sakė australė.
Tik po kiek laiko ji išsivadavo iš graužaties. Ar gailisi tapusi surogatine motina?
„Kartais man atrodydavo, kad sunkumai, kuriuos turėjau įveikti, yra per didelė kaina už mano išnešiotą vaiką. Bet pasakyti, jog apgailestauju padėjusi kitai šeimai – tai pasakyti, kad apgailestauju dėl mažo žmogaus gyvybės, kurią į pasaulį atnešiau aš.
Šio žingsnio niekada nesigailės nė viena tai patyrusi moteris“, – kalbėjo australė.
Kur vaiką gali išnešioti kita moteris?
Šalys, kuriose legali tiktai altruistinė surogatinė motinystė: Australija, Kanada (išskyrus Kvebeką, kur leidžiama ir altruistinė, ir komercinė surogatinė motinystė), Izraelis, Jungtinė Karalystė. Kai kuriose šalyse padengiamos tiktai surogatinės motinos išlaidos, susijusios su jos sveikata, nėštumu, gimdymu.
Šalys, kuriose leidžiama ir altruistinė, ir komercinė surogatinė motinystė: Indija, Rusija, Gruzija, Ukraina, JAV (kai kuriose valstijose leidžiama komercinė surogatinė motinystė, kai kuriose – tiktai altruistinė).
Šalys, kuriose surogatinė motinystė draudžiama: Lietuva, Prancūzija, Italija, Islandija, Japonija, Serbija, Šveicarija, kitos.
Motina ar močiutė?
Rusijoje sklinda gandai, esą A.Pugačiova yra ne biologinė Jelizavetos ir Gario motina, o biologinė močiutė. Kalbama, esą apvaisintos buvo ne Alos, o jos dukters Kristinos kiaušialąstės.
1995 metų pabaigoje, dar būdama F.Kirkorovo žmona, Rusijos primadona kreipėsi į pagalbinio apvaisinimo specialistus ir mėgino susilaukti vaiko, bet nepavyko.
Bandymai vyko Akušerijos, ginekologijos ir perinatologijos moksliniame centre. Primadona rūpinosi klinikinės embriologijos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė Ksenija Javorskaja – žinoma šios srities specialistė, gavusi valstybinę premiją už tūkstančius sėkmingų apvaisinimų.
K.Javorskaja tuomet optimistiškai vertino būsimąją procedūrą. „Jei moters gimda ir kiaušidės sveikos, neįžvelgiu problemų“, – sakė ji Rusijos žurnalistams.
Bet keli bandymai rezultatų nedavė. Apie tai papasakojo geriausiai informuoto liežuvautojo reputaciją turintis Stanislavas Sadalskis: „Filipo sperma buvo aukščiausios klasės, o Alos kiaušinėliai sergantys.“
Dar po kelerių metų A.Pugačiova pati „Ekspres gazeta“ korespondentui prisipažino: „Norime mes vaikelio, nenorime... Vien noro juk nepakanka, patys suprantate! Man geriau iki savo dienų pabaigos tiktai norėti...“
O dabar Maskvos elitiniuose vakarėliuose sklando gandai, kad pasakojimai apie A.Pugačiovos kiaušinėlius, užšaldytus prieš 11 metų, – mitas. Iš tikrųjų esą dabar panaudoti Alos dukters K.Orbakaitės kiaušinėliai.
Beje, A.Pugačiovos duktė Kristina buvo tarp tų, kurie apie šį įvykį žinojo nuo pat pradžių.
