Praėjus dienai po to, kai iš gyvenimo pasitraukė aktorius Robinas Williamsas, paieškos sistema „Google“ priminė kapines.
Ieškant informacijos apie šią Holivudo žvaigždę, sistema pasiūlydavo ir žinią apie dainininko Robbie Williamso mirtį. Pavardė – ta pati, vardas – panašus. Tad apsirikti išties lengva.
Garsusis britų atlikėjas gyvas ir sveikas, tačiau buvo laikai, kai mirtis ir jam alsavo į veidą. R.Williamsas buvo nugrimzdęs į depresijos ir narkotikų liūną, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „TV antena".
Neįmenama mįslė
Garsūs, turtingi, mylimi. Kas verčia juos savo noru trauktis iš gyvenimo?
Kas taip palaužė linksmuolį „Oskaro“ laureatą R.Williamsą, kad iš pradžių jis bandė persipjauti venas, o galiausiai užsinėrė kilpą?
Dabar jau žinoma, kad 63-ejų aktorių užklupo siaubingasis Parkinsonas. Nors daugelis susidūrę su šiuo negalavimu pasiduoda depresijai ir galiausiai praranda bet kokią viltį, R.Williamso liga buvo ankstyvos stadijos, ją dar buvo galima nuslėpti.
Tad artimuosius ir gerbėjus iki šiol kankina klausimas, kodėl komikas, kuriam plojo visas pasaulis, ryžosi jį palikti.
„Niekada nesuprasiu, kaip jis, kurį visi taip nuoširdžiai mylėjo, nerado priežasčių pasilikti“, – su ašaromis akyse kalbėjo aktoriaus dukra Zelda.
Gyvenimas tampa nemielas
Kai tokios asmenybės pasirenka mirtį, pasaulis aikteli. Taip atsitiko prieš 20 metų, kai grupės „Nirvana“ vokalistas Kurtas Cobainas buvo rastas su šautine žaizda burnoje. 27-erių atlikėjo, kuris simbolizavo laisvę, kraujyje medicinos ekspertai rado didžiulį kiekį raminamųjų ir heroino. Tokia dozė į kapus galėjo nuvaryti kad ir tris žmones.
Pasaulis iš nuostabos aiktelėjo ir prieš dvejus metus, kai anapus išėjo Whitney Houston, graži ir turtinga išskirtinio balso dainininkė.
48-erių žvaigždė be gyvybės ženklų buvo rasta vieno Beverli Hilso viešbučio vonios kambaryje. Jos kraujyje aptikta kokaino.
Kodėl būdama vos 37-erių savo noru iš gyvenimo pasitraukė seksualioji Jennifer Nitsch? Prieš dešimt metų apsvaigusi nuo narkotikų ši vokiečių aktorė Miunchene iššoko pro palėpėje įrengto būsto langą.
Anksti palieka šį pasaulį
Garsenybės kur kas dažniau nei eiliniai žmonės niokoja save svaigalais ir kvaišalais, visiškai nebrangindamos nei sveikatos, nei gyvybės.
Prieš šešerius metus australų aktorius Heathas Ledgeris buvo rastas negyvas savo bute. Po mirties „Oskaru“ įvertintai Holivudo žvaigždei buvo tik 28-eri.
Šių metų pradžioje anapilin su heroino švirkštu, įsmeigtu į ranką, iškeliavo 43-ejų aktorius Philipas Seymouras Hoffmanas, labiausiai išgarsėjęs vaidmeniu biografinėje dramoje „Capote“.
Prieš trejus metus garsiosios britų dainininkės Amy Winehouse kūną jos bute aptiko asmens sargybinis. 27-erių atlikėja mirė apsinuodijusi alkoholiu.
Ar tik pastaraisiais metais spauda ėmė rašyti apie įžymybes, per anksti iškeliavusias anapus? Anaiptol.
Pakanka prisiminti aktorius Marilyn Monroe (1926–1962) ir Johną Belushį (1949–1982) ar muzikos pasaulio atstovus Jimą Morrisoną (1943–1971), Janis Joplin (1949–1970), Jimį Hendrixą (1942–1970), Brianą Jonesą (1942–1969). Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Kurti skatina ir liga?
Ar tai šlovės prakeiksmas? Ar garsenybes į bedugnę stumia jų gyvenimu besidominti visuomenė, kuri nieko nepamiršta ir nieko neatleidžia?
Ne. Juk daugeliui šių žmonių publikos dėmesys buvo ne našta, o gyvenimo variklis.
Getingeno (Vokietija) psichiatras Borwinas Bandelowas, išanalizavęs daugybės įžymybių gyvenimą, padarė išvadą, kad talentingus menininkus į depresiją stumia ne šlovė.
Greičiau priešingai. Pirmiausia ima kankinti depresija, o bėgdami nuo šios ligos jie nuveikia darbus, dėl kurių ir išgarsėja visame pasaulyje.
Vieša išpažintis
Depresija sergantis žmogus paguodos dažnai ieško alkoholyje ir narkotikuose.
O kas gali išvaduoti nuo šių priklausomybių? „Vieša išpažintis“, – teigia kai kurie psichologai ir psichiatrai.
Tik vargu ar tai padėtų kiekvienam. Pavyzdžiui, R.Williamsas ne kartą yra kalbėjęs apie savo nuopuolius.
„Per Padėkos dieną mane visiškai girtą teko nešti laiptais, – atvirai pasakojo Holivudo aktorius. – Kartą prisipirkau daug butelių alkoholio.
Einant gatve jie daužėsi vienas į kitą, skambčiojo, todėl praeiviai smalsiai stebėjo mane.“
Kai kurie psichologai teigia, kad per tokią viešą išpažintį žmogus geriau suvokia savo ydas.
Vaikystėje kentė patyčias
Pasaulinio lygio aktoriai, muzikantai ir modeliai paprastai tvirtina jaunystėje buvę drovūs ir uždari.
„O scenoje jaučiausi drąsiai, nes tai buvau tarsi ne aš“, – teigia jie.
Vokiečių modelis Claudia Schiffer pasakojo, kad paauglystėje labai krimtosi dėl savo ūgio. Bendraamžiai tyčiodavosi iš mergaitės ir pravardžiuodavo ilgše. Kadangi vaikinai nenorėdavo bendrauti, Claudia stengdavosi kuo rečiau dalyvauti vakarėliuose.
C.Schiffer prisipažino, kad kai pirmą kartą pozavo prieš objektyvą su vizažo meistrų sukurtu makiažu, vilkėdama svetimus drabužius, jautėsi ne savimi, o kažkuo kitu. Tai jai suteikė drąsos.
Sunkiausia – būti savimi
Britų atlikėjas R.Williamsas yra pasakojęs: „Esu lengvai pažeidžiamas. Popmuzikos žvaigžde norėjau tapti vien dėl to, kad niekas nedrįstų manęs užgaulioti.
Tačiau įvyko priešingai – šlovė tik padidino mano jautrumą. Tada supratau, kad sunkiausia būti savimi.“
Psichologai sutaria, kad jautrios psichikos žmonėms būtina kuo dažniau lįsti į kito kailį, nes taip jie gali pailsėti nuo savęs. Tačiau tokiam žmogui sunku tobulėti.
Garsusis švedų režisierius Ingmaras Bergmanas yra sakęs, kad aktorius retai būna savimi. „Šios profesijos atstovai didelę gyvenimo dalį praleidžia svetimame kailyje. Maža to, itin dažnai jį kaitalioja – kasdien vis kitaip mąsto, kitaip jaučia.“
Tomis dienomis, kai nevaidina ir gali būti savimi, profesionalus aktorius jaučiasi prastai. Nuoširdžiai savo profesijai atsidavusiam aktoriui kur kas maloniau būti personažu.
Holivudo aktorė Drew Barrymore yra pasakojusi, kad nekantriai laukia kiekvieno filmavimo pradžios, kad tik galėtų pabėgti nuo savęs ir tapti juostos heroje.
Ji dar paauglystėje išbandė narkotikus ir neslepia, kad jeigu ne aktorystė, greičiausiai būtų tapusi narkomane.
Būtina psichologų pagalba
Kodėl pramogų pasaulis toks patrauklus jautriems žmonėms? Ogi todėl, kad jame gali ir net privalai būti kuo nors kitu. Būtent už tai, kad nesi savimi, tave myli ir garbina. Būti savimi tokiems žmonėms yra kančia.
Trumpai tariant, ovacijų tikėtis gali tik psichikos sutrikimų turintys žmonės.
Todėl šiuolaikinis Holivudas – aukso kasykla psichologams ir psichiatrams. Šių profesijų specialistai čia itin vertinami.
Kone kiekviena ryškesnė Holivudo žvaigždė turi ne tik asmeninį mitybos konsultantą, bet ir psichologą.
Atmintyje lieka personažai
Žymiausi aktoriai net mirę neturi teisės būti savimi. Gerbėjų atmintyje jie amžiams lieka su personažų kaukėmis.
Vokietijos televizijos ARD žurnalistė Caren Miosga informacinėje laidoje pranešdama apie R.Williamso mirtį stryktelėjo ant stalo ir sušuko: „O, kapitone, mano kapitone!“
Taip ji pavaizdavo charizmatiškąjį anglų kalbos mokytoją Džoną Kitingą iš „Mirusių poetų draugijos“, kurį įkūnijo R.Williamsas.
Džonas Kitingas siekė savo mokinius paversti laisvais ir savarankiškai mąstančiais žmonėmis. Jis drąsino juos lipti ant stalo ir laužyti nusistovėjusias taisykles.
Todėl daugybė R.Williamso talento gerbėjų savo meilę jam išreiškė stovėdami ant stalo. Tai liudija asmenukės socialiniuose tinkluose.
Linksmuolio kaukė
Po savo herojų kaukėmis slėpėsi ir aktorius Vytautas Šapranauskas (nuotr.), iš gyvenimo pasitraukęs beveik prieš pusantrų metų, savo 55-ojo gimtadienio išvakarėse.
Aktorių pažinoję žmonės tvirtina, kad linksmas būdas, į kairę ir į dešinę laidomi pokštai buvo tik širma, dengianti tikrąjį veidą.
Nemažai drauge vaidinęs aktorius Arūnas Sakalauskas įsitikinęs, kad sarkastiškas humoras buvo tarsi V.Šapranausko savigyna.
„Taip juokaudamas jis saugodavo savo vidinį pasaulį“, – po V.Šapranausko savižudybės teigė A.Sakalauskas.
„V.Šapranauskas buvo beprotiškai vienišas žmogus. Manau, kad ta vienatvė jį ir pražudė, – tuomet sakė prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas. – Gal ir sunku patikėti, tačiau žiūrovų taip mylimas aktorius tikrame gyvenime tiesiog neturėjo draugų.“
V.Šapranausko kolegos teigė, kad aktoriaus vienatvę stiprino ir populiarumas – jam būdavo sunku atskirti, kas yra tikri bičiuliai, kam galima paskambinti naktį ir pasiguosti, o kam ne.
„V.Šapranauskas tik viešumoje buvo linksmas ir nerūpestingas. Iš tiesų tai buvo jautrus ir vienišas žmogus. O tą vienatvę stiprino ir alkoholis“, – kalbėdamas apie V.Šapranausko tragediją sakė aktorius Saulius Siparis.
Ne vienas V.Šapranausko kolega pasakojo, kad likus porai dienų iki lemtingo žingsnio aktorius pokštavo taip, kad niekas nė neįtarė artėjančios nelaimės.
„Vadinasi, jis savo būklę slėpė genialiai vaidindamas“, – prisiminė choreografas ir V.Šapranausko partneris televizijoje Jurijus Smoriginas.
Parengė Ona Kacėnaitė
