Andrejus ilgą laiką aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime. Liūdnas žinias pirmieji pranešė partijos „Rodina“ regiono skyriaus pirmininkas Konstantinas Knirikas.
„Taip, iš tiesų jis mirė. Priežastis – širdies infarktas“, – sakė jis.
Iki mirties Andrejus gyveno Sevastopolyje.
A.Brežnevas, galima sakyti, nuėjo senelio pėdomis. Tarp buvusių sovietijos vadovų palikuonių tai, reikia pripažinti, labai retas atvejis.
1983 m. jis baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą, tarptautinių ekonominių santykių fakultetą ir iki Sovietų Sąjungos žlugimo dirbo SSRS Užsienio reikalų ministerijoje, po to – Prekybos ministerijoje.
Nuo 1991 iki 1997 m. išbandė save įvairiose komercinėse struktūrose, o nuo 1998 m. iki mirties užsiimė politika.
Per visus šiuos metus A.Brežnevas spėjo sudalyvauti Sverdlovsko srities gubernatoriaus, Tulos srities gubernatoriaus, Maskvos vicemero rinkimuose, taip pat Valstybės Dūmos rinkimuose.
Bet niekur reikiamo balsų procento taip ir nesurinko.
Nuo 2004 iki 2014 m. A.Brežnevas buvo Rusijos Federacijos Komunistų partijos narys, o 2014 m. buvo išrinktas KPSS (Socialinio teisingumo komunistų partija, kurią 2012 m. įkūrė Andrejus Bogdanovas) centro komiteto pirmuoju sekretoriumi.
Primename, kad šių metų pradžioje mirė ir L.Brežnevo anūkė Viktorija Filippova. Moteris kelerius metus sirgo vėžiu ir šią kovą pralaimėjo. Šią žinią Viktorija ligi paskutinės minutės slėpė net nuo pačių artimiausių žmonių.
Primename, kad pats L.Brežnevas mirė 1982 m. lapkričio 10 dieną. Tuomet jam buvo 76 metai.
