Maištavusį princą nuramino slaptas vaidmuo

Jungtinė Karalystė gedi: vakar mirė karalienės Elizabeth II vyras, princo Charleso tėvas Philipas. Edinburgo kunigaikščiui birželio 10 d. būtų sukakę 100 metų.

 Princas Philipas.<br> Scanpix nuotr.
 Princas Philipas.<br> Scanpix nuotr.
 Elizabeth II ir Philipas.<br> Scanpix nuotr.
 Elizabeth II ir Philipas.<br> Scanpix nuotr.
Valdas Adamkus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valdas Adamkus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valdas Adamkus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valdas Adamkus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gediminas Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
Gediminas Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
Gediminas Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
Gediminas Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
Gediminas Kirkilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gediminas Kirkilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2006 metų spalį karalienė Elizabeth II su princu Philipu lankėsi Lietuvoje. Prezidentūroje juos sutiko šalies vadovas V.Adamkus su žmona Alma.<br>P.Lileikio nuotr.
2006 metų spalį karalienė Elizabeth II su princu Philipu lankėsi Lietuvoje. Prezidentūroje juos sutiko šalies vadovas V.Adamkus su žmona Alma.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 10, 2021, 7:11 PM, atnaujinta Apr 10, 2021, 10:33 PM

Kone šešis dešimtmečius – nuo tada, kai karalienė Elizabeth II 1952-aisiais užėmė sostą, princas Philipas su sutuoktine gyveno Bakingamo rūmuose. Per tą laiką pasikeitė kelios karališkosios Windsorų šeimos kartos.

Bet princas Philipas visada atsimindavo pusryčius savo vestuvių su Elizabeth išvakarėse – 1947-ųjų lapkričio 20-ąją. Jaunas vyras ilgėliau užtruko prie stalo su savo pussesere Patricia Mauntbatten ir jam išsprūdo: „Tai, ką ketinu daryti, drąsa ar beprotybė?“

Tuomet jam buvo 26-eri. Būsimąją karalienę Elizabeth jis jau pažinojo septynerius metus, kai pirmą kartą pamatė 1939-ųjų vasarą.

Tada Didžiosios Britanijos karalius Jurgis VI ir karalienė motina Elžbieta atvedė savo dukteris susipažinti su Dartmuto karinių jūrų pajėgų koledžu, kur Philipas buvo kadetas.

Po to jo dėdė, jaunesnysis motinos brolis Dickas Mauntbattenas, pasiėmė papusryčiauti su karališkąja šeima.

Smalsus tuo metu 13-metės Elizabeth žvilgsnis kartkartėmis apsistodavo ties Philipu. Iš pradžių ji žiūrėjo su susidomėjimu, o pusryčiams baigiantis – jau susižavėjusiu mergaitišku žvilgsniu.

Jaunystėje Philipas buvo labai gražus ir tai puikiai žinojo. Aukštas, mėlynakis, plačiapetis blondinas įdegusiu, vėjo nugairintu veidu ir raumenimis, kurie ryškėjo po lengvais vasariniais marškiniais.

Per pusryčius Philipas nesivaržydamas ginčijosi su karaliumi apie jūrų pėstininkų pranašumus, kartais net karščiavosi. Elizabeth tikriausiai įsimylėjo mėlynakį blondiną ir tokį jo akiplėšiškumą: juk ji dažniausiai matė pataikūnus!

Giminė – labai kilminga

Nors Philipas savo kilme neprilygo Windsorams, iš esmės buvo kilmingesnis nei Elizabeth, kurios motina neturėjo karališkojo kraujo, buvo kilusi tik iš aukščiausios britų aristokratijos.

Philipo tėvas – Graikijos ir Danijos princas Andrew, motina – princesė Alice Battenberg. Jis turėjo mažiausiai penkių Europos karališkųjų šeimų kraujo, taip pat ir Romanovų.

Princas Andrew, jo broliui karaliui Konstantinui atsisakius sosto, buvo priverstas palikti savo tėvynę Graikiją. O per Graikijos ir Turkijos karą grįžo namo, bet apkaltintas dėl karinių nesėkmių vėl buvo išsiųstas iš šalies.

Tuomet ir gimė Philipas. Jo vaikystė prabėgo Paryžiuje. Tėvo nuolat nebūdavo namuose, ir berniukas leido laiką penkių moterų – motinos ir keturių seserų – draugijoje.

Aštuonmetį Philipą tėvai išsiuntė mokytis į uždarą mokyklą-internatą Čime, Anglijoje, vėliau į garsųjį Škotijos internatą Gordonstoune. Čia, kaip manė Philipas, jis ir tapo tikru vyru.

Stipriai ištįso, o raumenis ant iš prigimties silpnų rankų auginosi pats. Keldavosi pusę keturių ryto, treniravosi tamsiame internato kieme, kilnojo svarmenis ir ant skersinio darė prisitraukimus – po 20, 30, 100 kartų.

Prakaitu ir krauju pasiekė, kad jo bijotų ir nedrįstų šaukti, jog jo tėvas – išlaikytinis, o motina – šizofrenikė.

Panašius žodžius jo tėvų adresu yra išsakiusi būsimoji uošvė, Elizabeth II motina, taip atkalbinėdama dukterį nuo beprotiškos santuokos.

Vienas Dievas tegali būti liudininkas, kaip kentėjo Philipas, kai jam būdavo pasakojama, iki ko nusirito jo tėvas. Princas Andrew, apsistojęs mažyčiame bute lošimo namais garsėjančiame Monte Karle, gyveno savo meilužės sąskaita, siaubingai gėrė ir nesėkmingai bandė išlošti.

Varganai su vaikais Paryžiuje besivertusiai jo sutuoktinei, Philipo motinai princesei Alice, pašlijo nervai, ji mėgino nusižudyti, buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, o vaikus pasiėmė giminaičiai.

Meilė išlaikė išbandymus

Princui Philipui atrodė neįtikėtina, kad jaunosios Elizabeth neatstūmė jos motinos kalbos. Esą jos jaunikio genuose – tėvo paleistuvystės ir motinos šizofrenija.

Antrojo pasaulinio karo metais Philipas kovėsi anglų eskadros sudėtyje Ramiojo vandenyno fronte. Niekuomet nesislapstęs kitiems už nugaros, pelnė daugybę karinių apdovanojimų.

Per visą karą jis susirašinėjo su jaunąja Elizabeth, uniformos kišenėje saugodamas jos portretą. Neaukšta, vapsvos liemens ir spindinčių akių brunetė pavergė jo širdį.

Vos tik karas baigėsi, Philipas nuskubėjo susitikti su Elizabeth. Jis buvo sujaudintas, kad ir princesė jo neužmiršo.

Kada gi jis sukaupė drąsos, kad pasipirštų vyresniajai karaliaus dukteriai?

Tai įvyko 1946-ųjų vasarą, kai jie dviese vaikštinėjo po karališkosios Balmoralo vasaros rezidencijos parką. Elizabeth ištarė „taip“ net nepaklaususi tėvų sutikimo. Taip netikėtai pasikeitė Philipo gyvenimas.

Prieš jį sukilo visi karališkųjų rūmų artimi ir tolimi giminaičiai, liokajai ir pataikūnai. Bet į vaikino pusę stojo nuotakos tėvas karalius Jurgis VI. Jis pasakė dukteriai suprantantis jos jausmus, Philipą laikantis tikru vyru, o ne išlepintu ištižėliu – aristokratu. Be to, Philipas pažadėjo nerūkyti ir nesulaužė šio pažado.

Pasijuto nereikalingas

Philipas savo vestuves prisiminė lyg sapne. Medaus mėnuo, paskui pirmieji santuokos metai. Jis tik vėliau įvertino, kaip laisvai ir linksmai jie tada gyveno, – beveik kaip paprasti žmonės.

1952-ųjų žiemą princesė Elizabeth ir princas Philipas smagiai atostogavo nedideliame Kenijos miestelyje. Elizabeth kartkartėmis džiaugsmingai sušukdavo ir be paliovos kamera filmavo beždžiones, raganosius, dramblius.

Iš savo sekretoriaus gavęs žinią apie 57 metų karaliaus Jurgio VI mirtį princas Philipas nuskubėjo pas žmoną.

Išgirdusi, kad tėvo nebėra, 25 metų Elizabeth tarsi iškart susitaikė su savo likimu: veidas tapo griežtas, ji sučiaupė lūpas ir neišriedėjo nė viena ašara.

Per tą laiką, kai buvo ruošiamasi Elizabeth karūnavimui, pirmą kartą per penkerius santuokos metus princas Philipas pasijuto nereikalingas.

Kadangi žmoną nuolat supo dvariškiai, padėjėjai, patarėjai ir kitokie žmonės, prie jos nebuvo įmanoma prieiti. Be to, paaiškėjo, jog Elizabeth siaubingai bijo, kad kas nors pakryps ne taip, kaip reikia.

Tikru išbandymu princui Philipui tapo pusryčiai su žmona.

Likus mėnesiui iki ceremonijos ji sėsdavo prie stalo su karūna, kad prie jos įprastų ir viešai neapsijuoktų. Princas Philipas suvokė: žmonai nėra lengva. Anglijos monarchų grynojo aukso, 275 brangakmeniais inkrustuota karūna sveria 3 kg!

Kad jo, karalienės vyro, likimas bus išskirtinis, vienas įdomiausių pasaulyje, princas Philipas pajuto 1953 m. birželio 2-ąją, per sutuoktinės karūnavimo ceremoniją.

Po bažnytinio patepimo princas Philipas – antras po arkivyskupo – priėjo prie soste su skeptru rankose sėdinčios žmonos. Pakilęs penkiais laipteliais atsiklaupė priešais Elizabeth II.

Nesuvirpėjo nė vienas jos veido raumenėlis, jis liko be išraiškos. Nejau tai jo Elizabeth?

Pirmaisiais mėnesiais po karūnavimo princą Philipą vis dažniau užklupdavo panika, nepasitenkinimas ir pyktis, nors jis kaip įmanydamas tai slėpė.

Ką reiškia būti princu konsortu – valdančios karalienės vyru, kuris pats nėra karalius? Jis – visiškai beteisis, o jo gyvenimas apribotas daugybės sąlygų.

Jis visada turi eiti per žingsnį atsilikęs nuo žmonos. Bet tai buvo niekis, palyginti su tuo, kad jam teko atsisakyti karinių jūrų pajėgų karininko karjeros. Valdančios karalienės vyras negalėjo eiti tarnybos. Ką jis veiks tarp šitų sienų, kurios turi akis ir ausis, tvarkaraščių, protokolų, pataikaujančių dvariškių veidų?

Princo Philipo neleido į žmonos darbo kabinetą, nes jis neturi teisės susipažinti su valstybiniais dokumentais! Jis neturėjo teisės liestis prie Elizabeth laiškų – už tai jam grėsė kalėjimas!

Pagal protokolą, Philipas susitikdavo su žmona tik popiečio arbatos. Iki to visas jos laikas buvo skirtas valstybiniams interesams: dokumentai, spauda, susitikimai, ministrų priėmimas.

Pretenzijų vis daugėjo

Princo Philipo savimeilė maištavo, pretenzijų žmonai – veikiau jo naujajai padėčiai – daugėjo.

Didžiausias naujųjų giminaičių įžeidimas – rūmų atsisakymas suteikti princo Philipo pavardę – Mauntbattenas – jo ir Elizabeth vaikams: princui Charlesui ir princesei Anne.

Princas Philipas suprato, kad jei būtų žmonos valia, ji būtų sutikusi valdančiosios karališkosios šeimos pavardę pakeisti į vyro – taip kitados pasielgė karalienė Viktorija. Bet motina, iškėlusi dukteriai sceną, pasiūlė jai kreiptis į tuometį Didžiosios Britanijos premjerą Winstoną Churchillį. Jis, žinoma, nerekomendavo Windsorų pavardės keisti į Mauntbattenų.

Po pirmojo nepagarbos ženklo jo pavardei Philipas aiškiai suvokė: nei žmona, nei vaikai jam nepriklauso, bet jis nenorėjo tenkintis rūmų statisto vaidmeniu.

35-erių Philipas karališkąja jachta „Britannia“ leidosi į pusės metų kelionę po pasaulį. Be sutuoktinės ir jos pritarimo. Bet grįžęs iš maištingosios kelionės vyras nusprendė elgtis kitaip.

O kodėl jam netapus slaptuoju karalienės patarėju? Ne toks jau blogas vaidmuo.

Princo žodis buvo lemiamas

Kaip ir anksčiau, karalienė Elizabeth II nerodė vyrui jokių valstybinių dokumentų, bet pradėjo pasakoti apie tai, kas vyksta. Philipas mąstė, analizavo ir davė patarimų. Jis greitai perprato jam patikusį naują vaidmenį ir pamažu tapo pagrindiniu žmonos kritiku, mokytoju ir teisėju.

Artimi draugai ir giminės greitai suvokė, kas šioje šeimoje groja pirmuoju smuiku. Praėjo tie laikai, kai princo Philipo dėdė lordas Mauntbattenas buvo tiesiog šokiruotas tapęs štai tokios scenos liudininku.

Karališkoji pora vyko pas jį svečius, į Hampšyro grafystę. Prie sportinio automobilio vairo sėdėjo princas Philipas.

Kiekvieną kartą posūkiuose, kai jis net nemanė sulėtinti greičio, karalienė Elizabeth II sulaikydavo kvėpavimą, o paskui garsiai iškvėpdavo. Princui tai nusibodo ir jis mestelėjo: „Jei dar kartą tai pakartosi, išlaipinsiu!“ Ir padidino greitį.

Sprendimus šeimoje priimdavo tik Philipas. Ir tai pirmiausia pasakytina apie jų keturis vaikus.

„Kaip pasakys tėtis“, – frazė, kurią vaikai nuolat girdėjo iš motinos.

Atsigręždamas į praeitį princas Philipas pagalvodavo: vaikų likimas byloja, kad jis ir Elizabeth padarė ne viską. Trys iš keturių atžalų – Charlesas, Anne ir Andrew – išsiskyrė. Anksčiau to karališkosiose šeimose nebūdavo.

Negana to, princas Charlesas vedė savo ilgametę meilužę Camillą Parker-Bowles.

Princas Philipas jautėsi kaltas prieš vyriausiąjį sūnų. Juk jis pareikalavo, kad Charlesas vestų Dianą Spencer (1961–1997) ir užbaigtų romaną su Camilla.

Reikia pripažinti, kad princas Charlesas, kaip ir jo tėvas Philipas, sugeba būti ištikimas vienai moteriai. Per antrąsias Charleso vestuves prie princo Philipo su šampano taure prisiartinusi švytinti Camilla pasakė: „Noriu, kad mano ir Charleso santuoka būtų tokia laiminga kaip jūsų!“ (LR)

Kalbėjosi apie istoriją, sportą, žvejybą ir vyną

Smalsus ir nuoširdus – tokiomis savybėmis užkariavęs savo pašnekovų širdis visame pasaulyje princas Philipas paliko didelį įspūdį ir Lietuvos politikams per vizitą mūsų šalyje 2006 m.

Jungtinės Karalystės valdovės Elizabeth II ir jos vyro princo Philipo garbei prezidento V.Adamkaus ir jo žmonos Almos surengtoje iškilmingoje vakarienėje prie vieno stalo sėdėjęs tuometis premjeras Gediminas Kirkilas su Edinburgo kunigaikščiu aptarė ne vieną temą.

„Mes kalbėjome apie žirgų lenktynes, tenisą, plaukimą, žvejybą, vyną. Palietėme įvairius politinius aspektus. Princas Philipas – vienas iškiliausių pašnekovų Europoje“, – sakė G.Kirkilas.

Jam įsiminė Edinburgo kunigaikščio smalsumas: monarchas buvo labai gerai pasirengęs vizitui į Lietuvą, domėjosi mūsų didikų biografijomis.

Pokalbio metu buvo paliesti ir kai kurie Lietuvos istorijos vingiai. Pavyzdžiui, princas Philipas paprašė paaiškinti, ar okupacijos metais Maskva Lietuvai skirdavo savo gubernatorių. G.Kirkilas paaiškino, kad savotiškas gubernatorius būdavo lietuviškai nekalbantis Komunistų partijos veikėjas, užimdavęs antrąjį pagal svarbą postą partinėje hierarchijoje.

„Supratau, kad princas Philipas nemėgsta patekti į tokią situaciją, kur ko nors nežinotų. Subtilus humoro jausmas, diplomatija ir aristokratiškos manieros bendraujant – tokiais bruožais išsiskyręs Edinburgo kunigaikštis nesistengė demonstruoti pranašumo, bet buvo puikus pašnekovas“, – prisiminė G.Kirkilas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.