Televizijos žurnalistė Jovita Valeikaitė tapo motina – ankstų spalio 2-osios rytą ji pagimdė dukterį Indiją Mariją.

„Maniau, kad dukrytė bus tamsesnė. Tačiau tikiuosi, kad mūsų princesei nereikės vaikščioti į soliariumą ir ji ilgainiui dar labiau supanašės su tėvu“, – šypsojosi Jovita.

Tamsiaplaukės, tamsiai žalių akių mažylės tėvas – iš Sudano kilęs, Šveicarijoje gyvenantis tamsaus gymio verslininkas.

„Pagimdžiau sveiką, gražią 3300 gramų, 53 centimetrų ūgio mergytę. Žiūriu į ją ir atsigėrėti negaliu. Tikra Dievo dovana. Mudvi jaučiamės puikiai“, – sakė sostinės Centro ligoninėje pirmagimės susilaukusi 30 metų J.Valeikaitė.

- Ar gimdymo metu tave kas nors laikė už rankos?

- Ne, nes man to nereikėjo – norėjau gimdyti viena. Nieko nebijojau ir labai laukiau tos akimirkos. Mačiau pro langą auštantį rytą ir toks nenusakomas jausmas apėmė.

Pagimdžiau lengvai, natūraliai, be jokių nuskausminamųjų. Tiesą sakant, neįsivaizdavau, kad vaiko gimimas gali sužadinti tokius žodžiais nenusakomus jausmus. Kosmosas. Stebuklas. Esu labai laiminga – galiu tiktai tiek pasakyti.

- Ar tėvas jau spėjo pamatyti mažylę?

- Dar ne, dabar jis turi daug darbų Ženevoje, kur ir gyvena. Tačiau manau, kad greitai būsime kartu visi trys.

- Dukterį pavadinai Indija Marija. Ar dėl to, kad ji – Indijoje prasidėjusios meilės vaisius?

- Taip. Ji atėjo į pasaulį jau turėdama vardą. Kai vasarį sužinojau, kad laukiuosi, net neabejojau, kad vaiko vardas bus susijęs su šia šalimi.

Čia prieš dvejus prasidėjo mano ir Moto meilė, čia mūsų kūdikis ir buvo pradėtas. Jau planuoju, kaip ateinančią vasarą visi trys keliausime į Indiją.

- Kur duktė augs? Gal planuoji išvykti gyventi į Šveicariją?

- Artimiausiu metu – tikrai ne, nors draugas labai to norėtų. Greičiausiai jau rytoj abi keliausime į mano tėvų namus, kur ir gyvenu.

Čia visi – Indijos Marijos senelis, močiutė, dvi prosenelės – mūsų jau laukia išsirikiavę. Kraitelis paruoštas, žaisliukų pilna.

Visi džiaugiasi neapsakomai, juk duktė buvo pradėta iš meilės, gimė iš meilės ir net neabejoju, kad augs apsupta ją mylinčių žmonių.

- Jovita, Vilnius ūžia, kad greit bus vestuvės. Manau, tokios kalbos nėra iš piršto laužtos?

- Aš taip pat girdėjau tuos gandus. Net datą kažkas nustatė – lapkričio 21 dieną. (Juokiasi.) Bet lapkritį mano vestuvėms dar nesiruoškite.

Anksčiau ar vėliau jos tikrai bus, tačiau kol kas nieko neplanuoju. Argi galima suplanuoti savo laimę?