„Jonas labai atsargus – skubotų sprendimų nedarė nei darbe, nei asmeniniame gyvenime.
Jis labai padorus žmogus“, – taip apie daugiau nei šešerius metus Kauno apygardos teisme dirbusį J.Furmanavičių kalbėjo buvę bendradarbiai, tačiau ne teisėjai. Teisme jis draugų tarsi ir neturėjo.
Kodėl? Vieni mano, kad atėjo jau į susiformavusį kolektyvą, kiti – kad tikrų draugų galima susirasti tik jaunystėje, nes juos turi patikrinti laikas.
Šaltibarščiai – aktoriui
Tačiau draugų J.Furmanavičius turėjo – su vienais vykdavo į keliones, su kitais sportavo, su trečiais eidavo į teatrą.
Viena jų – Julija (vardas pakeistas. – Red.).
Teisėjas yra dalyvavęs šios moters vestuvėse, dažnai kreipdavosi pagalbos.
Julija pasakojo, kad J.Furmanavičius kartą ją pakvietė pavakarieniauti – esą norįs supažindinti su ypatingu žmogumi.
Ir atvedęs nesiskutusį, tada jau į gyvenimo dugną riedėjusį aktorių Viktorą Šinkariuką.
„Vėliau sužinojau, kad Jonas jam šaltibarščius gamindavo, kai aktorius neturėdavo ką valgyti. Ar tai apie žmogų nieko nepasako?“ – klausė Julija.
Po įtarimų ieškojo pagalbos
„Prisimenu Jono skambutį liepos 28-osios vakare. Jis buvo susinervinęs. Paklausiau, kas yra. Atsakė: „Nežinau, nei kas, nei kodėl painioja mane į pedofilijos skandalą“, – pasakojo Julija.
Iš pradžių ji to skambučio nesureikšminusi.
Tik vėliau, kai kaltinimai ėmė lįsti į viešumą, o teisėjas apie savo bėdas pasipasakojo ir kitiems draugams, visi kartu ėmę aiškintis, kas atsitiko.
Draugai sužinojo, kad kartą J.Furmanavičių esą užsipuolė D.Kedžio sesuo teisėja Neringa Venckienė.
Jų kabinetai yra greta. Kolegė tikino žinanti, kas yra jo draugai, kas pas jį į darbą ir į namus atvažiuoja sidabriniu „MercedesBenz“ automobiliu.
„Tada Jonas mums pasakė: „Neringa mane seka darbe, o jos vyras advokatas – matyt, prie namų“, – lyg mozaiką pokalbių su J.Furmanavičiumi nuotrupas dėliojo „Lietuvos ryto“ kalbinti jo draugai.
„Gal likimo ironija – tokį pat automobilį, kokiu iki šios vasaros važinėjo pedofilija taip pat kaltinamas A.Ūsas, turi ir J.Furmanavičiaus draugas, vienos bendrovės direktorius Virginijus K.
Maža to, Ringauduose gyvena Jono seserys, pas kurias jis laikydavo į kaimą važinėti skirtą automobilį ir burlentes. Ringaudų gyvenvietė – prie pat Noreikiškių, o ten gyvena A.Ūsas“, – apmaudo dėl galimos pedofilų ieškojusio D.Kedžio klaidos neslėpė pašnekovai.
Buvo sulaukęs grasinimų?
Kalbinti nužudytojo draugai tikino girdėję, jog J.Furmanavičius buvo sulaukęs grasinimų.
Kažkam net buvo prasitaręs, kad jį gali nušauti.
„Jis guodėsi kitai seseriai, kad jam grasina“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino J.Furmanavičiaus sesuo Sigita.
Tarp Kauno teisininkų kalbama, kad ir pats D.Kedys buvo užsipuolęs J.Furmanavičių.
Paskutinę savaitę prieš mirtį teisėjas buvo išvykęs į mokymus Molėtuose. Jis atrodė sutrikęs ir visų klausinėjo, kaip galėtų ir turėtų apsiginti nuo mestų kaltinimų.
Galima pažinti per 12 metų
- Asta, ką jūsų gyvenime reiškė Jonas? - „Lietuvos rytas“ paklausė 29 metų odontologės Astos, kuri greta J.Furmanavičiaus buvo beveik aštuonerius metus.
- Jis man buvo antras žmogus po motinos.
Tačiau dabar tėvų aš jau neturiu. Mama po sunkios ligos mirė prieš dvejus metus.
- Ar manote, kad gerai pažinojote savo draugą?
- Kartą kalbėjomės, kad ateinantį pavasarį, kai žydės sodai, reikėtų surengti šventę.
Jis pasakė: minėsime 35 metų mūsų pažintį. Jonas taip tarsi pabrėždavo, kad esame labai labai seniai pažįstami.
Mes labai gerai jausdavome vienas kitą.
Kai su juo šnekėdavau, žinojau, kad jis girdi. Girdi tai, ką sakau, o ne taip: sakai viena, o žmogus supranta visai ką kita. Su juo buvo lengva bendrauti.
- Draugai J.Furmanavičių vadina lėtapėdžiu Jonu?
- Gal todėl aš su juo ir jausdavausi saugiai, stabiliai. Tai toks žmogus, kuris nesikeitė per visą kartu praleistą laiką.
Aš jaunesnė, karštakošė, o jis – supratingas.
- Žinojote apie tuos baisius įtarimus teisėjui? Ar jis apie tai kalbėjo?
- Kalbėjo. Jis pats pirmas man pasakė – gal norėjo paruošti, kad nesužinočiau iš interneto.
- Kokia buvo jo būsena? Šokas? Neviltis? Baimė?
- Dar ne neviltis, dar ne pyktis. Reagavo taip, kaip reaguojama išgirdus visišką absurdą. Na, šneka – tegul šneka.
Bet tai nebuvo ir abejingumas – greičiau didžiulė nuostaba.
- Ką jis kalbėjo?
- Jis sakė: neįsivaizduoju, kodėl aš? Klausiau – ar matei nors vieną tų žmonių?
Tikino: nemačiau nei to vyro, nei mergaitės, nei jos mamos – net žodžiu su jais nesu persimetęs. Jis šitaip kalbėjo su dideliu įkarščiu.
- O jūs kaip reagavote?
- Istorija pasirodė tokia absurdiška, kad man netapo problema. Maža kas ką šneka, kai žmogus yra teisėjas. Nei svarsčiau pati, nei Jonu suabejojau.
- Ar patarėte draugui, kaip elgtis?
- Aš – ne patarėja. Jis buvo protas ir mąstymas, o ne aš.
- Ar apkaltintas baisiais dalykais teisėjas labai išgyveno?
- Jis buvo uždaras žmogus. Gal ne tiek uždaras, o tiesiog neužkraudavo savo bėdų kitiems.
Jonas taip buvo įpratęs – šeimoje liko vien moterys, jis – vienas vyras. Todėl labiau prisiimdavo kitų bėdas, o ne apie save dejuodavo.
- Gal sakė radęs kokią nors versiją, kodėl būtent jam mesti kaltinimai pedofilija?
- Man jis tokios versijos neatskleidė.
Pavydo darbe galėjo būti, nes jo bylų nuosprendžiai retai būdavo panaikinami.
Kodėl jam sekėsi? Jonas niekada iš darbo neišeidavo 17 valandą.
Jis kabinete šlepetes turėjo, minkštų baldų kampą, kad galėtų dirbti ir naktimis, kai niekas netrukdo.
Aš taip pat nedrįsdavau skambinti, kai jis rašydavo nuosprendžius – nenorėdavau trukdyti.
Po kiekvienos garsesnės bylos jis jautėsi truputį nesaugus ir daugiau dėmesio kreipdavo į aplinką, kurioje būdavo. Bet su ginklu nevaikščiojo.
- Kaip manote, kas J.Furmanavičių galėjo įvelti į tokią istoriją, jei jis iš tikrųjų nekaltas?
- Tas žmogus turėtų degti labai didele neapykanta.
Jonas man sakė: „Vienintelis siūlas yra D.Kedžio sesuo N.Venckienė, nes jos kabinetas šalia. Daugiau aš nieko nesugalvoju“.
- Kaip sužinojote, kad nušautas jūsų draugas?
- Jono sesuo paskambino ir pranešė. Aš prieš tai su ja buvau kalbėjusi – klausiau, ar Jonui viskas gerai.
Mat paskutinę savaitę jis buvo Molėtuose, prieš tai aš į konferenciją buvau išvykusi.
- Kokia pirma mintis kilo – dėl ko nužudė?
- Pamaniau, kad tikrai dėl darbo. Aš ir dabar manau, kad čia ne viskas taip paprasta, kaip bandoma parodyti.
Šis nusikaltimas gali būti labai sunarpliotas.
Jonas kiekvienoje byloje knisdavosi iki smulkmenų, kol paskelbdavo nuosprendį. Gal todėl ir man atrodo, kad dar daug kas neaišku.
- Gal žinote, kaip draugas ketino gintis nuo jam mestų kaltinimų?
- Jis žinojo, kad reikės gintis. Tačiau sakė, jog tai darys civilizuotai, teisiniu būdu.
Nei jis, nei aš nesitikėjome tokios baigties.
Dabar save kaltinu, kad gal ko nors neišgirdau jo žodžiuose.
Jis neparodydavo, kad jam blogai. Net kai jam ką nors skaudėdavo – nepasakydavo, kad reikia vaistų. O jei susiprasdavau, padėkodavo.
- Nenujautėte nelaimės?
- Tą naktį sapnavau blogą sapną – kad staiga nerandu Jono. Didelis gaisras, mes bėgame. Jis man liepia gelbėtis. Atsisuku – nėra jo rankos, labai baisu.
- Ką dabar išgyvenate?
- Tame skausme, kurį jaučiu, bjauriausia yra girdėti visuomenės nuomonę, gandus.
Tie žmonės Jono nei matė, nei pažinojo.
- Jūs šitiek metų draugavote. Kodėl Jonas nesukūrė šeimos?
- Aš norėjau meilės, kuri nesibaigia, jis norėjo, kad viskas būtų tikra ir stabilu.
Mūsų santykiai ne iš karto buvo tokie. Jis mylėjo atsargiai. Jonui meilė nebuvo paprastas žodis, kiekvieno jausmo jis nevadino meile.
Kaip ir jo draugas negalėjo būti kas nori.
Jis kartodavo: be dvylikos metų pažinties aš žmogaus draugu nevadinu.
Man jis buvo idealistas – ir darbe, ir santykiuose su žmonėmis.
Jonas buvo uždaras ir atsargus, tačiau kai atsiverdavo – be jokio melo.
- O apie ankstesnes drauges pasakodavo?
- Aš nelabai norėjau žinoti. Tačiau jis sakė: mylėjau vieną kartą gyvenime. Būsi antra ir paskutinė, kurią mylėsiu.
- O jūsų draugas vaikus mylėjo?
- Aš įsivaizduoju, kaip jis būtų savo mylėjęs... Tačiau nei perdėto lipšnumo, nei abejingumo nepastebėjau.
- Ar bendravote su teisėjo artimaisiais?
- Buvau artimesnė su jo seserimis vilniete Vilija ir Regina. Važiuodavome į Jono tėviškę, Stakliškes, vakarodavome kartu.
Jis ten labai daug dirbdavo, todėl tvarkėme vasarnamį netoli mano močiutės, šalia Tytuvėnų, kur galėtume nuo darbo pabėgti.
Ten ir planavome pavasarį sodų žydėjimą švęsti.
- Ar teisėjas turėjo kokių pomėgių?
- Jį labai traukė gamta, kelionės. Ketino pradėti medžioti – jau buvo įsigijęs ir šautuvą.
Labai domėjosi automobilių sportu – jo svajonė buvo dalyvauti varžybose. Žaisdavo krepšinį, tenisą.
Joną nebuvo sunku nusivesti į teatrą.
Mes kartu skaitydavome Erichą Marią Remarque'ą.
Manau, kad Joną pažinojau.
* * *
Kaltinimai pedofilija – baisiausi
Rugsėjį, kai D.Kedys išplatino žiniasklaidai vaizdo įrašus, kuriuose jo mažametė duktė neva atpažįsta, kad ją esą tvirkino ir J.Furmanavičius, „Lietuvos rytas“ pabandė pasikalbėti su teisėju.
- Vieša paslaptis ne tik teisme, bet ir Kaune, kad tas teisėjas Jonas, kuris neva prievartavo ar tvirkino D.Kedžio dukterį, esate jūs. Ar nenorite paaiškinti visuomenei, kas čia vyksta?
- Garsiai mano pavardės žiniasklaida dar neįvardijo – tik vardą paminėjo. (Juokiasi.)
- Bet Kauno apygardos teisme jūs vienas esate Jonas.
- Ne visai – dar vieno teisėjo antras vardas yra Jonas. Tačiau aš suprantu, kad kalbama apie mane.
- Matėte D.Kedžio filmuotą vaizdo medžiagą, kur jis apklausinėja savo mažametę dukterį?
- Dar nemačiau. Tačiau man pasakojo.
- Tėvas duoda mergaitei iš interneto nukopijuotas teisėjų nuotraukas ir prašo parodyti, kuris yra „tas išsigimėlis teisėjas Jonas“.
Taip ir sako – išsigimėlis Jonas. Mergaitė dėlioja nuotraukas lyg kortų malkas ir parodo į jus.
- Tai ką man dabar daryti?
- Sakykite tiesiai – jūs pažįstate buvusį Seimo nario V.Muntiano visuomeninį padėjėją A.Ūsą, kuris esą kartu su jumis ir dar kažkokiu Aidu rengdavo tas orgijas ir tvirkindavo D.Kedžio dukterį?
- Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti – ne, ne ir dar kartą ne. Net matęs nesu.
- Tai gal matėte mergaitės motiną?
- Kartoju – nė vieno asmenų, su kuriais esu siejamas, nepažįstu.
- Tai gal turite bent versiją – kodėl būtent jūs atsidūrėte šioje istorijoje?
- Pats bandau rasti atsakymą. Galiu tik pajuokauti – gal esu minimas todėl, kad mane kaltinančio D.Kedžio sesers, civilinių bylų skyriaus teisėjos N.Venckienės, ir mano kabinetai yra greta. Kaip man jus įtikinti, kad sakau tiesą?
- Jei esate šmeižiamas, kodėl nesikreipiate į teisėsaugą, kad užkirstumėte tam kelią?
- Rengiuosi kreiptis. Tariuosi su advokatais, kaip tai padaryti. (Po kiek laiko J.Furmanavičius parašė prokuratūrai pareiškimą dėl šmeižto. – Red.)
- Prisipažinsiu, kai jus pradėjo minėti šioje istorijoje, pagalvojau moteriškai – simpatiškas vyras, o esate nevedęs. Kodėl?
- Kaip kam išeina. (Juokiasi.)
- Vienu metu net norėjau draugei pripiršti, tačiau po to atsitiktinai pamačiau jus kavinėje su moterimi. Gal dėl to vienišumo ant jūsų šešėlis ir krito? Nors vienas jūsų draugas mane tikino, kad ir pas jį į Palangą gražių moterų atsiveždavote?
- Prajuokinote. Šią savaitę jūs pirma man nuotaiką pakėlėte – visi žiūri lyg į kokį... Aš tikrai esu normalus. (Juokiasi.)
- Gal sutinkate plačiau pakalbėti apie šią istoriją?
- Palikite savo mobiliojo telefono numerį – aš jums paskambinsiu. Žinote, jau geriau kas nors būtų mane apkaltinęs žmogžudyste, o ne pedofilija.
