Vilnietė S. Naku dešimtmetį organizuoja seminarus ir mokymus etiketo, stiliaus, gyvenimo būdo ir asmenybės ugdymo temomis.
Smulki šviesiaplaukė moteris susitikti pokalbio rado laiko tik vėlai vakare. Beveik bėgte ji įlėkė į kavinę ir atsiprašiusi dėl vėlavimo klestelėjo į kėdę.
„Veiklos turiu tiek daug, kad nepastebiu, kaip ateina vakaras”, – optimistiškai kalbėjo Sniegė, o jos spalvingi drabužiai ir originalūs papuošalai lyg saldainių parduotuvės vitrina kaustė žvilgsnį.
Būdama maža Sniegė svajojo būti drabužių modeliuotoja, tačiau užaugusi ji pasirinko anglų kalbos studijas Vilniaus universitete. Vaikystės troškimas virto vienu jos gyvenimo pomėgių.
S. Naku dirba stiliste su žymiais fotografais, mielai dalija stiliaus patarimus, laisvalaikiu kuria drabužius ir papuošalus.
1994 metais Sniegė laimėjo pirmąją vietą Aenne Burdos konkurse, vėliau „Dienos” mados savaitėje pristatė rudens ir žiemos drabužių kolekciją.
Veikli moteris tikino, kad laiko visada galima rasti, jei nori. Tačiau kad svajonės išsipildytų, būtina veikti ir tikėti.
Šios moters patirtis daugialypė. Ji pakeitė ne vieną darbą, du kartus išsiskyrė, ištekėjo trečią kartą. Ar sėkmingai, galės pasakyti per auksines vestuves.
„Gyvenime daug kartų rizikavau, ne kartą viską keičiau iš esmės. Drąsūs sprendimai duoda dividendų. Baimė – galimybių ir laimėjimų vagis.
Po didžiųjų gyvenimo pokyčių pradėdavau naują gyvenimo ratą ir pakildavau vis aukščiau tiek dvasiškai, tiek finansiškai”, – kalbėjo asmenybės ugdymo trenerė, mokanti žmones būti laimingus.
Sniegės nuomone, svarbiausia, ar žmogus sugeba susidoroti su sunkumais, ar pasiduoda. Ši taisyklė galioja tiek vyrams, tiek moterims.
„Karo metais susirinkusi britų visuomenė laukė ilgos ir įkvepiančios kalbos iš savo tuomečio lyderio Winstono Churchillio. Bet jis pasakė vienintelį sakinį: „Niekada, niekada, niekada nepasiduokite.”
Tai yra esminis užtaisas siekiant pergalių tiek kare, tiek asmeniniame gyvenime, tiek kopiant karjeros laiptais”, – mano S. Naku.
Nuo mažens Sniegė buvo judri, tryško optimizmu, negalėdavo ramiai pereiti gatvės – tai kūliavirstį padarydavo, tai visus šaligatvių iškilumus patikrindavo. Tėvams nebuvo lengva. Laisvos sielos Sniegę tėvai auklėjo griežtai, kartais ir beržinės košės įkrėsdavo.
Pirmosios vedybos su keturiolika metų vyresniu vilniečiu buvo paskatintos pasąmonėje glūdinčio noro ištrūkti iš perdėtos tėvų globos. Sniegei buvo devyniolika metų, ji buvo tik pradėjusi studijuoti anglų kalbą.
Brandus kavalierius turėjo verslą, namą, pinigų. Mokėjo padaryti įspūdį, pasipiršo jai antrą pažinties dieną. Nepatyrusiai studentei lengvai apsisuko galva. Sniegė pabėgo iš tėvų namų ir apsigyveno pas vyresnį draugą. Po kelių mėnesių pora atšoko vestuves, netrukus gimė sūnus.
Bet paaiškėjo – partnerių požiūriai ir gyvenimo būdas yra nesuderinami. Didžiausia problema buvo nemažas amžiaus skirtumas.
„Buvau jauna, troškau pramogauti, pažinti gyvenimą. Nesijaučiau esanti namų šeimininkė. Vyras buvo darboholikas, nemokėjo ilsėtis. Atitolome. Santykių nesutvirtino ir sūnaus gimimas.
Kartais kaina, kuri mokama už santykių išsaugojimą, yra per didelė. Svarbu padaryti viską jiems išsaugoti, bet jei nepavyksta pasiekti, kad to trokštų abu partneriai, reikia sukaupti ryžtą jiems užbaigti”, – sakė S. Naku, kurios pirmoji santuoka nutrūko po šešerių metų.
Antrasis vyras buvo Sniegės bendraamžis. Pora susipažino draugų kompanijoje, juos vienijo bendri pomėgiai, noras kartu leisti laisvalaikį. Santuoka truko 16 metų. Porai gimė sūnus.
„Antrasis vyras buvo mamos sūnelis. Jis mėgo bendrauti, bet buvo nevyriškas, nemokėjo rūpintis šeima. Kai moteris ilgą laiką gyvena šalia pasyvaus vyro, neišvengiamai darosi vis aktyvesnė.
Saugumo jausmo vyras man nesuteikė, iškilus sunkumams negalėjau į jį atsiremti”, – atvirai, tačiau be pagiežos apie praeitį kalbėjo pašnekovė.
Trečiasis sutuoktinis – moldavų kilmės, beveik fizikos mokslus baigęs Olis. „Beveik” todėl, kad paskutiniame kurse neišlaikė medžiagų pasipriešinimo egzamino lietuvių kalba ir todėl negavo diplomo.
Sniegė ir Olis senokai vienas kitą pažinojo, bendravo šeimomis. Kai užmezgė santykius, abu buvo laisvi. Pora kartu jau penkiolika metų.
„Šis vyras tarsi mano antroji pusė. Šeimoje būna nesusikalbėjimų, tačiau visada lieka žinojimas, kad Olis yra tas žmogus, kuris bet kokiomis aplinkybėmis mane supras.
Nė vienam vyrui nesu tiek išpasakojusi, tiek guodusis, nė vienas vyras nėra tiek gyvenime padėjęs kiek Olis. Kad ir kiek gyvenime esu prisidirbusi, kad ir kokių turėjau problemų, vyras visada buvo šalia.
Kai yra abipusis tvirtas ryšys, atsiranda daugiau pasitikėjimo, atlaidumo.
Mano vyras turi nepaprastas rankas, labai jaučia žmogų. Jis yra vegetaras, negeria, nerūko. Netipiškas vyras. Bet ir aš esu viena iš keistesnių asmenybių, tad mudu neblogai sutariame”, – kalbėjo Sniegė apie santykius su Oliu, kuris yra intuityviojo masažo meistras.
Kupinas pokyčių ne tik asmeninis S.Naku gyvenimas. Netikėti ir šios moters karjeros vingiai.
„Kai darbas teikia malonumo, gali kalnus nuversti. Kai to jausmo nebelieka, išeitis viena – keisti darbą.
Baimė, kaltė, gėdos jausmas trukdo žmogui siekti tikslo. Bet jei esi ryžtingas, degi noru išplėsti galimybių ribas, atsiras tavęs vertas darbas ar tavęs vertas žmogus”, – patirtimi dalijosi S. Naku.
Po studijų Sniegė išbandė įvairią veiklą – dirbo vaikų darželio auklėtoja, anglų kalbos mokytoja, dailininke, parodų kuratore.
Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Sniegė įsidarbino Švedijos ambasadoje – iš pradžių dirbo ambasados sekretore, vizų tvarkytoja, vėliau tapo kultūros, žiniasklaidos ir reklamos projektų vadove.
„Pirmieji septyneri metai, praleisti ambasadoje, prilygo aukso amžiui, nes buvo rodomas dėmesys darbuotojams, negailima patarimų. Net du ambasadoriai buvo tikri lyderystės mokytojai”, – pasakojo S. Naku.
Per kelerius darbo metus Sniegė pelnė apie trisdešimt padėkos ir pagyrimo raštų, gavo trisdešimties įvairių diplomatų, Lietuvos kultūros darbuotojų ir politikų rekomendacijų.
Po sėkmingo laikotarpio atėjo išbandymų metas. Švedai vadovai elgėsi taip, kad 1999 metais ambasadoje dirbusiems lietuviams teko įkurti profsąjungą. S. Naku tapo pirmininke. Vieną dieną, po keturiolikos tarnybos metų, S.Naku be paaiškinimo per penkias minutes buvo liepta susirinkti daiktus ir išeiti iš ambasados teritorijos.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo Sniegė patyrė nervinį šoką ir jau kitą dieną negalėjo valdyti kojų. Bet nepasidavė ir šį kartą – po kelių mėnesių pasveiko.
Prie Švedijos ambasados pastato Vilniuje profsąjungos surengė piketą, kad palaikytų drąsius S. Naku žingsnius. Ambasados konfliktas su S. Naku sudomino Švedijos žiniasklaidą, į Vilnių buvo atvykę švedų žurnalistai.
Moteris nepasidavė savigailai ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei pažeistų žmogaus teisių kreipėsi į Strasbūro teismą. Lietuvės byloje dar nepriimtas galutinis verdiktas. Tačiau Sniegė didžiuojasi savimi, kad nepabijojo mesti iššūkio aukštiems užsienio valstybės pareigūnams.
Nelengvos gyvenimo pamokos paskatino Sniegę gilintis į save. Ji daug skaitė, dalyvavo įvairiuose seminaruose ir mokymuose, keliavo.
2005 metais S. Naku pradėjo skaityti paskaitas apie etiketą, tarnybinį protokolą ir asmeninį įvaizdį.
„Niekada nebuvo dviejų vienodų paskaitų. Bet pastebėjau – kad ir kokia būtų paskaitos tema, visada ją baigiame etikos, pozityvaus mąstymo ir lyderystės temomis. Ypač tuo domisi moterys”, – kalbėjo Sniegė.
– Kaip gaudyti laimės paukštę?
– Laimė turi daug pavidalų. Užsivėrus vienoms durims atsiveria kitos. Bet dažnai mes taip ilgai žiūrime į uždarytas duris, kad nepa-stebime tų, kurios atvertos.
Meną būti laimingam gali įvaldyti kiekvienas. Nevykėlis gali tapti sėkmės lydimu žmogumi, šis – nevykėliu.
Svarbiausia nepasiduoti, nebent to reikalauja garbė ir geras skonis.
Žmonės linkę tvarkyti aplinką, būstus, drabužių spintas. Bet taip pat reikėtų išvalyti ir savo sielą. Būtina atsisveikinti su dalimi praeities, kad širdyje atsirastų vietos naujai patirčiai ir naujoms idėjoms. Didžiausią sielos šiukšlių dalį sudaro pavydas, nuoskaudos, pyktis.
Išsamų interviu skaitykite žurnale „Stilius”
