- Inga, kaip gimsta tokie lozungai?
- Tai ne lozungai, tai grynų gryniausia tiesa. Kaip ir „Geram džiazui nėra blogo oro“, „Kas myli džiazą - tas visada jaunas“, o pagrindinis festivalio moto: „Gera muzika - geriems žmonėms“.
Džiazas - tai visa filosofija. Džiazas visų pirma atnešė meilę gyvenimui, vaikams, muzikai. Džiazo festivalis suteikė progą sutikti daugybe gerų, įdomių žmonių, kurie dar yra alkani gyvenimo. Vaikus kitiems neša gandrai, o mums su Vytautu – džiazas.
- Ką šiuo metu veikiate - kokius darbus reikia nuveikti dėl festivalio, kuris vyks jau greitai, gegužės 31—birželio 1 dienomis?
- Šiuo metu tikras darbų įkarštis, su muzikantais sutartys jau pasirašytos, bet tam, kad jie atvyktų, reikia geros valios žmonių paramos.
Mūsų festivalis yra nemokamas, o žvaigždės - pasaulinio lygio, pavyzdžiui, legendinio Ray Charles dukra Sheila Raye Charles, Jimmy Z (grupės „Eurythmics“ armonikininkas), Igoris Butmanas su savo džiazo orkestru ir nauja programa...
Reikia užtikrinti ir kokybišką įgarsinimą, ir skrydžius, vietinį transportą, maitinimą, viešbučius, laisvalaikio pramogas.
Šiais metais festivalis keliamas į erdvesnę vietą - Kruizinių laivų terminalą. Tad reikia prisijaukinti naują erdvę. Mano džiazo matininkai jau žingsniais matavo, kur stovės scena, kur bus VIP tribūna. Veikti yra ką. Bet mano džiazinė šeima supuola ir padeda įgyvendinti mano viziją. Mes kartu švenčiame ir gimimo dienas, ir naujuosius metus. Tai laiko ir džiazo patikrinti žmonės.
- Kaip atrodo jūsų diena? Juk jūsų tokia didelė šeimyna.
- Mano rytas – kaip ir kitų mamų, kurios išruošia ir išleidžia vaikus į ugdymo įstaigas. Tada arba darbas kompiuteriu, arba susitikimai su verslininkais, dizaineriais, muzikantais.
- Kaip festivalio svečiai reaguoja sužinoję, kiek vaikų turite?
- Dažnai galvoja, kad juokauju. Jau ketvirti metai organizuojame džiazo dainų šventę „Jaunoji džiazo banga“. Visi kartu 2 500 vaikų dainuoja džiazo klasika tapusius kūrinius kartu su užsienio žvaigždėmis ir džiazo orkestru.
Muzikantai juokauja, sako: „Čia irgi tavo vaikai?“ Sakau: „Tikrai taip“.
Taigi, turiu daug vaikų. Didieji jau prisideda prie organizacinių darbų.
Smagu, kad per ilgą festivalio gyvavimą susibičiuliavome su daugeliu pas mus grojusių muzikantų. Gražiai draugaujame su Kaliningrado džiazo festivalio rengėjais. Atvykę pas mus užsidegė noru organizuoti tokį festivalį Kaliningrade, tad esame lyg ir krikštatėviai.
Bendraujame su Latvijos, Vokietijos, Norvegijos, Estijos džiazo festivaliais. Niujorke, Lincolno centre esančiame „Dizzy's Jazz Club“ dirba buvusi mūsų festivalio savanorė Lina. Daug gerojo Klaipėdos džiazo viruso paskleista po pasaulį.
- Ar žinote dar merų, kurių žmonos būtų tokios „džiazovos“?
- Kiek teko bendraut, visos turi savo šarmo. Gal jų veikla nėra tokia pašėlusi ir įvairiapusė, bet gyventi su vyru meru, patikėkit, nėra lengva. Manau, kad čia mes visos ir pradedame džiazuot, improvizuot. (Juokiasi.)
- Kokių turite pareigų kaip mero žmona?
- Visada buvau visuomeniška. Esu ir gausių šeimų švenčių rengėja, ir broliams pranciškonams koncertus organizuoju. Mano gyvenime atsirado tik daugiau renginių, į kuriuos turiu lydėti vyrą. Pavyzdžiui, kalėdinis laikotarpis, kai kas vakarą reikėjo eiti į keturis renginius, patikėkite buvo įtemptas.
- Ar pajutote, kad turite kaip nors kitaip elgtis, galbūt net esate priversta?
- Žmonės save įspraudžia į rėmus, užsiklijuoja etiketes ir patys vargsta. O juk sunkiausia yra nebūti savimi. Festivalio paskutinių koncertų metu visi VIP tribūnoje buvę garbiausi žmonės šoko ant stalų. Tarp jų buvo netgi konservatyviausių šalių ambasadoriai.
Džiazas ne vien muzikos stilius - tai ir kitoks mąstymas bei požiūris į gyvenimą.