M. Žmuidinavičius, kuris domisi iliuzijos menu jau 15 metų, knygoje išdėstė triukų instrukcijas, papasakojo iliuzijos meno istoriją, išdėstė pagrindinius principus.
Manto teigimu, jo aprašytus triukus – „skaityti” žiūrovo mintis, atspėti kortą, pradanginti daiktus valios pastangomis – gali išmokti kiekvienas.
Mokytojas – tėvas
Knyga „Kaip pradanginti dramblį ir kiti nesudėtingi triukai” turi ir simbolinę prasmę – viso pasaulio iliuzionistai daugiausia mokosi iš knygų.
Bet Mantas pirmąjį triuką – monetos pradanginimą – išmoko iš tėvo. Knygoje šio triuko vaikinas neaprašė, tačiau skaitytojai išmoks ištraukti monetą iš niekur.
„Traukti iš oro pinigus daug smagiau nei juos pradanginti. Net jei tai tik iliuzija”, – savo motyvą juokdamasis paaiškino Mantas.
Rodyti lengviau nei aprašyti
Mintis išleisti knygą iliuzionistui kilo todėl, kad daug sutiktų žmonių jo prašo atskleisti kokio nors triuko paslaptį.
Kiekvieną knygos žodį jis parašė pats. Sunkiausia jam buvo aiškiai ir taupiai apibūdinti triuko kūrimą.
„Kaip žodžiais paaiškinti, kaip pradanginti servetėlę? – retoriškai paklausė M.Žmuidinavičius ir paėmęs popierinę servetėlę parodė, kaip tai padaryti. – Paimkite servetėlę, laikykite ją didžiuoju ir bevardžiu pirštais, ištieskite kairę ranką. Lenkite kairės rankos pirštus taip, kad visiems atrodytų, jog paėmėte ir suspaudėte servetėlę. Priartinę dešinę ranką prie staliuko numeskite servetėlę. Tada vaidinkite, kad iš lėto atgniaužiate rankas, o servetėlė dingo.”
Knygoje iliuzionistas aprašė ir sudėtingesnius triukus, jų paslaptims atskleisti pasitelkė iliustracijas.
Dirba kaip iš natų
Ar ne paprastesnis ir gerokai pigesnis būdas išmokyti triukų – sukurti vaizdo pamoką?
Mantas taip nemano: „Knyga daug rafinuotesnė, vertingesnė ir didingesnė negu internetinės laidos. Be to, knyga turi išliekamąją vertę, priverčia žmogų mąstyti.”
Pats Mantas niekada nesimokė iš mokomųjų filmukų. Visus triukus, paviešintus internete, iliuzionistas jau moka iš knygų ar iš kolegų, su kuriais susitinka per seminarus.
Jo teigimu, internete klajojantys filmukai tinka tik pradedantiesiems, nežinantiems elementarių iliuzijos meno principų.
Jų ne tiek ir daug – vos 17. Būtent tai ir tampa iššūkiu magams. Jie, kaip ir muzikantai, turi savo natas, iš kurių reikia sukurti patrauklų pasirodymą.
Skeptiškų pastabų nesulaukia
Knyga leis skaitytojui suvokti, kaip ilgai trunka parengti triuką. Didžioji dalis iliuzionisto darbo žiūrovui nematoma. Tai atima daug jėgų ir laiko, todėl skeptiškų replikų dėl savo profesijos jis nesulaukia nei iš draugų, nei iš tėvų.
„Manęs kartais paklausia, kaip tėvai reagavo, kai pasakiau, kad tapsiu iliuzionistu. Aš juk ne prostitute norėjau tapti! O jei dėl pajamų stabilumo... Nežinau darbo, kurį dirbdamas galėtum būti garantuotas dėl ateities”, – atviravo Mantas.
Vyrai prašo pradanginti žmoną
M.Žmuidinavičius nesigaili pasirinkęs iliuzionisto profesiją, nes ji dinamiška, suteikia galimybę susipažinti su įvairiais žmonėmis.
Mantas Wizardas juokėsi, kad kartais nepažįstami vyrai paprašo pradanginti jų žmoną, o močiutės bando nusitempti į bažnyčią, mat jis neva esąs šventasis.
„Toks ir yra iliuzionisto darbas – parodyti žmonėms mažą stebuklą. Būtina atrasti geriausią triuko pateikimo būdą. Juk tai nėra vien techniniai judesiai.
Į triuką įdedi kontekstą, atiduodi savo energiją. Tuomet triukas būna prasmingesnis, o ir žiūrovai jį geriau įsimena”, – įsitikinęs iliuzionistas.
Alegorinė kelionė
Mantas Wizardas (tikr. Mantas Žmuidinavičius) – iliuzionistas, tarptautinių konkursų laureatas ir prizininkas, Lietuvos iliuzionistų klubo (LIK) viceprezidentas, Baltijos šalių iliuzionistų asociacijos A.M.B.E.R. narys.
Vilniaus universitete baigęs filosofijos ir psichologijos mokslus Mantas ne tik demonstruoja triukus, bet ir kolekcionuoja rekvizitą, teatro kaukes, knygas.
Sukaupęs daug žinių apie iliuzijos meno istoriją ir praktiką, jis siekia perteikti kitokį, originalų, požiūrį į šį meną.
Manto kūryba – tai alegorinė kelionė į iliuzijų, vaizdinių ir simbolių pasaulį, kuriame slepiasi didžiausios žmogaus svajonės ir lūkesčiai.
