Pietų Europoje svarbioms varžyboms dažniausiai besiruošiantis vienvietės valties irkluotojas M. Griškonis Lietuvoje praleidžia maždaug pusmetį.
Anksčiau pagrindinė jo treniruočių stovykla būdavo Sevilijoje, Ispanijoje. Nuo šio sausio mėnesio – Graikijoje, netoli Atėnų.
Prieš kiekvieną sezoną ilgai treniruodamasis užsienyje sportininkas pasiilgsta ir vėsaus lietuviško klimato, ir mylimosios Dianos.
„Iš stovyklų jis man parveža tiek saldumynų, kad širdis apsąla. Abu juos mėgstame, bet reikėtų riboti, kad nekenktų sportui“, – dėl mylimojo dovanojamų lauktuvių sunerimo pastaruoju metu aukštų rezultatų pasiekusi D. Lobačevskė.
Bėgikė taip pat dažnai būna išvykusi į treniruočių stovyklas užsienyje. Šių metų sausį ir vasarį D. Lobačevskė praleido Portugalijoje.
Tačiau dažni išsiskyrimai jausmams grėsmės nekėlė – pora kasdien bendraudavo internetine telefono linija, siųsdavo trumpąsias žinutes.
Bėgikė rūpinasi ne tik gera savo fizine forma, bet ir bendra poros buitimi.
„Visi buities rūpesčiai tenka Dianai, nes aš mažai būnu namie, o kai būnu, turiu daug kitokios veiklos“, – patikino M. Griškonis, į kurio butą prieš dvejus metus persikraustė D. Lobačevskė su aštuonmete dukterimi iš pirmosios santuokos.
„Taip nebūna, kad aš viena rūpinuosi vakariene – ruošiame ją abu. Nesipykstame dėl buities darbų dalijimosi. Bet, aišku, norėtųsi, kad jis labiau prisidėtų.
Pavyzdžiui, pavalgius kartais jam net nereikia užsiminti – ima ir išplauna indus“, – su šypsena pasakojo irkluotojo mylimoji.
Bėgikės duktė su motinos širdies draugu puikiai sutaria. Gerus santykius rodo ir tai, kad mergaitė irkluotoją laiko draugu ir jį vadina vardu.
Nors dažnai gauna kvietimų į įvairius renginius, trejus metus artimai draugaujantys garsūs sportininkai M. Griškonis ir D. Lobačevskė juose nesilanko.
„Mes nesislapstome. Sporto pasaulyje visi žino, kad esame pora, o lankytis renginiuose nėra laiko – daug treniruojamės“, – priežastį, kodėl juodu neina į viešuosius renginius, nurodė vilniečių pora.
D. Lobačevskė įsitikinusi, kad linksmybės iki vėlumos nesuderinamos su sportininko dienotvarke. „Esame treniruočių, tačiau ne vakarėlių liūtai“, – sakė Londono olimpinių žaidynių dalyvė D. Lobačevskė.
M. Griškonis jaučiasi susirgęs sportu, nes treniruojasi triskart per dieną. Irkluotojas turi tik vieną laisvą pusdienį sekmadieniais.
Dianos krūviai kiek mažesni – po dvi treniruotes per dieną. Sekmadieniais pora prigula popiečio miego, aplanko tėvus arba sporto klube atsikvepia sūkurinėje vonioje.
Svečiuose pas draugus susipažinę irkluotojas ir bėgikė nesunkiai suderina savo treniruotes.
Prieš dvejus metus juodu kartu treniravosi Sevilijoje: Mindaugas irklavo, Diana palei kanalą bėgiojo.
Kai irkluotojas treniruojasi Trakų ežeruose, pora taip pat susiderina pasiruošimą varžyboms. Juodu spėja kartu ir pabėgioti sostinės Vingio parke, ir nueiti į treniruoklių salę sporto klube.
Vingio parke pora kartais palenktyniauja. Nors dažniausiai laimi Diana, Mindaugas šypsodamasis prasitarė, kad ir jam yra tekę pralenkti širdies draugę.
„Kai susipažinome, nežinojau, kad Mindaugas – irkluotojas, nors tuo metu jis jau buvo Europos čempionas, pasaulio vicečempionas“, – neslėpė ne dėl titulų vyrą įsimylėjusi D. Lobačevskė.
Irkluotojas nepasipiktino, kad Diana nežino apie jo sportinius laimėjimus. „Juk Lietuvoje visi tik krepšininkus pažįsta, kitus sportininkus mažai kas žino. Krepšininkai atpažįstami dėl išskirtinio ūgio arba dėl to, kad dažnai rodomi per televiziją.
Irkluotojų veidai ekrane pasirodo tik tuomet, kaip iškovojame medalius, o krepšininkų – net ir tuomet, kai kuris nors jų viešai nusišlapina arba nusiperka naują automobilį“, – su šypsena tvirtino triskart Europos čempionas ir dukart pasaulio vicečempionas M. Griškonis.
„Aš ne tokia tituluota kaip Mindaugas“, – pokalbio metu plačiai nusišypsojo šį balandį Hamburgo (Vokietija) maratone, kuriame dalyvavo apie 15 tūkstančių bėgikų, triumfavusi D. Lobačevskė.
Pergalę tarptautiniame Hamburgo maratone lietuvė vadina didžiausiu atpildu už įdėtą sunkų darbą – kasdienes treniruotes.
Maratono nugalėtojos D. Lobačevskės sporto karjera buvo banguota: „Bėgiojau nuo 14 metų iki 21-erių.
Sąžiningai dirbdama pervargau nuo sporto – vieną dieną sau pasakiau, kad nebenoriu sportuoti, ir padariau ilgą pertrauką. Į bėgimo takelį grįžau būdama 28-erių.
Grįžti nebuvo sunku – tiek ilgai aktyviai nesportavusi 2008-aisiais dalyvavau Vilniaus maratone ir jį laimėjau. Tai ir buvo akstinas vėl pradėti sportuoti.“
Pergalių skonis dabar abiem gerai pažįstamas, tačiau prieš trejus metus susitikusi pora apie sportą mažai tekalbėjo.
Pažinties dieną Mindaugas tik pasakė, kad sportuoja. Nors užsimezgė pokalbis apie sportą, irkluotojas ir bėgikė kelis mėnesius nesusitiko.
Diana žinojo, kad Mindaugas rengiasi varžyboms užsienyje, ir nesitikėjo, kad juodu kada nors pasimatys.
„Bet vieną dieną jis paskambino. Labai gražiai klostėsi mūsų bendravimas. Ar ne, Mindaugai?“ – meiliai žvelgdama į mylimąjį nusijuokė D. Lobačevskė.
M. Griškonis pritarė, kad santykiai klostėsi lengvai: „Sutikome vienas kitą, pradėjome bendrauti, draugauti.“
Abu pripažino, kad gyvena greitu ritmu, todėl kasdienybėje trūksta romantikos – romantiškų vakarienių ar ramaus buvimo dviese.
Mindaugas tik kartą buvo pakvietęs širdies draugę romantiškai pasiirstyti sportine dviviete valtimi Trakų ežere.
D. Lobačevskė įsitikino, kad tai – nemoteriškas darbas, nes valtis pavojingai siūbavo.
Jeigu jai reikėtų sėsti į vienvietę valtį, kokią kasdien irkluoja mylimasis, bėgikė neabejoja, kad iš jos kaipmat iškristų. Tad ji niekada nerizikavo to daryti.
„Džiaugiamės, kad nors bėgdami Vingio parke laiką praleidžiame kartu“, – sakė irkluotojas.
Dažnai moteriai, net ir pasiekusiai karjeros aukštumų, svarbiausia – šeima. D. Lobačevskė – ne išimtis.
„Man labiau rūpi šeima, nes karjera – laikina. Vieną dieną laimėjai, tavimi didžiuojamasi, rašo spauda. Bet tai baigiasi.
O šeima – ateitis, nes vaikus turi auginti visą gyvenimą“, – pergalių nesureikšmino bėgikė.
Nors D. Lobačevskė jau kartą buvo ištekėjusi, baltos vestuvinės suknelės nėra vilkėjusi. Su dukters tėvu bėgikė buvo įregistravusi santuoką, tačiau vestuvių puotos nekėlė.
„Žmona buvau trumpai“, – glaustai šį biografijos faktą apibūdino Diana.
Bėgikė tikisi kada nors pasipuošti vestuvine suknele ir vėl susilaukti vaikų. „Žinau, kad turėsiu daugiau vaikų“, – tvirtai ištarė ji.
M. Griškonis irgi supranta, kad sporto laimėjimai – laikini, tačiau jį į priekį veda nauji startai.
Garsus Lietuvos irkluotojas, dalyvavęs Pekino ir Londono olimpinėse žaidynėse, norėtų pakovoti dėl medalio Rio de Žaneire.
„Šiandien aš – Europos čempionas, rytoj bus kitas, ir mane visi pamirš. Sportininkai ant apdovanojimų pakylos, kaip ir aktoriai filmuose, vis keičiasi ir keičiasi. Atsiranda naujų veidų – amžinų nugalėtojų nėra“, – atsiduso M. Griškonis.
Tačiau amžina meile juodu tiki. Praeityje nuoskaudų dėl jausmų patyrę D. Lobačevskė ir M. Griškonis neabejoja, kad dviem sportininkams kurti šeimą gali būti netgi geriausia išeitis.
Mindaugas draugavo su mergina, kuri niekada nesportavo. Iš pradžių atrodė gerai, kad draugei neįdomus sportas, bet vėliau dėl to ėmė kilti pykčių.
„Toks žmogus nesupranta, kodėl tu tiek daug sportuoji. Draugė vis priekaištaudavo, kodėl daugiau dėmesio skiriu treniruotėms negu jai.
Sakydavo, kad daugiau laiko praleidžiu su valtimi negu su ja“, – buvusios draugės, su kuria santykiai nutrūko dėl sporto, priekaištus prisiminė M. Griškonis.
D. Lobačevskė mylimajam nepriekaištauja dėl dėmesio stygiaus, nes juodu gyvena sportišku ritmu. Abu ne tik kartu bėgioja, bet ir mėgsta paplaukioti baseine, užsukti į pirtį.
„Ne kiekvienai merginai patinka pirtis. Jeigu ji nesportuotų, nesuprastų, kodėl man reikia pasikaitinti pirtyje.
Sportininkai į pirtį eina ne nusiprausti, o todėl, kad raumenys atsipalaiduotų, būtų geresnė savijauta“, – tvirtino irkluotojas.
Įsimylėjėliai, vos porą dienų praleidę be treniruočių, prastai jaučiasi: skauda galvą, apsunksta kūnas ir, be abejo, graužia sąžinė dėl to, kad nesitreniravo.
Pora siekia mokslo aukštumų
D. Lobačevskė save vadina amžina studente, nes neakivaizdiniu būdu iki šiol studijuoja Vilniuje, Edukologijos universitete. Ji – penkto kurso kūno kultūros specialybės studentė. Baigusi sporto karjerą bėgikė tikisi trenerės darbo.
M. Griškonis tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo kūno kultūros pedagogo specialybę, o šiuo metu Vilniaus Mykolo Romerio universitete studijuoja viešojo administravimo magistrantūroje.
Irkluotojo studijos užtruko ilgiau nei įprastai kitiems studentams, nes jis daug laiko praleidžia užsienyje.
„Per egzaminus dėstytojai sportininkams jokių nuolaidų netaiko, atvirkščiai, nemažai jų yra nusistatę prieš sportininkus. Daugelis įsivaizduoja, kad jeigu sportininkas, tai jis – dundukas, tokį reikia dvigubai laužti negu kitus studentus“, – mitą apie neišmanėlius sportininkus paneigė dar vieno aukštojo mokslo diplomo siekiantis M. Griškonis.
Europos čempionas ir pasaulio vicečempionas įsitikinęs, kad mokslo nereikės nešioti ant pečių – ateityje galės rinktis iš dviejų specialybių.
Sportininkas tęsia šeimos tradicijas
M. Griškonis gimė irkluotojų, buvusios Sovietų Sąjungos čempionatų prizininkų Antano ir Astos Griškonių šeimoje, Vilniuje.
„Tėvai susipažino irklavimo bazėje Trakuose, netrukus sukūrė šeimą. Jie mane dažnai veždavosi į Trakus. Valtis ir irklus mačiau nuo mažens“, – pasakojo vienturtis sūnus.
Tačiau M. Griškonis nenorėtų, kad jo būsimos atžalos taptų sportininkais. Irkluotojas neabejoja, kad profesionalusis sportas kiekvienam neigiamai atsiliepia senatvėje – gali sušlubuoti širdis, skaudėti sąnarius.
„Kai turėsiu vaikų, skatinsiu juos sportuoti – tegul renkasi mėgėjišką sportą, nes tai ugdo charakterį. Sportas grūdina ne tik kūną, bet ir būdą – žmogus tampa užsispyręs, kovojantis, siekiantis geriausio rezultato ir kitose gyvenimo srityse“, – įsitikinęs irkluotojas.
