— Kaip atsidūrėte seriale „Namai, kur širdis“? — pasiteiravau D. Karaliūtės.
— Vyko aktorių atranka — nusifotografavome, nusifilmavome ir po kelių dienų sulaukiau skambučio. Papasakojo apie personažą. Sakau: imam šitą darbą. (Juokiasi.)
— Kaip tuomet pristatė jums būsimą vaidmenį?
— Sakė, kad būsiu pagrindinės herojės dukra Agnė, aštuoniolikmetė. Pamaniau sau: „Ir vėl? Nejau aš taip jaunai atrodau?!“ Agnė yra maištaujanti mergina, kurios tėvai išsiskyrę.
Ji impulsyvi, linkusi greitai įsimylėti. Praėjusiame sezone Agnė draugavo su vaikinu, bet šis ją išdavė. Skyrybos buvo dramatiškos, bet netrukus atsirado kitas vaikinas. Su juo meilė tęsiasi ir šiame sezone.
Neseniai po vieno filmavimo operatorius pajuokavo, kad mano personažas turbūt dirba CŽV, nes daug klausinėja. Agnė aiškinasi, kas jos tėvas, kamantinėja motiną. Jai apibūdinti puikiai tiktų šis posakis: „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.“
— Ar jūs panaši į Agnę?
— Taip. Visi aktoriai panašūs į savo kuriamus personažus. Agnės, kaip ir mano, tėvai yra išsiskyrę. Tad manyje yra tas skaudulys, kurio nereikia vaidinti.
— Pati irgi dažnai įsimylite?
— Taip. (Juokiasi.) Bet gal tai būna labiau susižavėjimas. Visą laiką esu susižavėjusi kokiu nors žmogumi.
Šiuo metu rimta draugyste nesu susisaisčiusi. Žengiau keletą žingsnių, kurie įskaudino kitus žmonės, nutraukiau draugystę. Tiek jausmų, tiek darbo srityse tarsi kažkas sprogo. Vis dėlto jaučiuosi laiminga. Man atrodo, kad radau savo kelią.
— Ar ilgai jo ieškojote?
— Esu kilusi iš Molėtų, gyvenau Videniškiuose (Molėtų r.), vėl Molėtuose. Vėliau — Utenoje. O būdama 13 metų atsikrausčiau į Vilnių.
Apie aktorystę svajojau nuo mažens, nors mano giminėje aktorių nėra. Pamenu, kai buvau maža, sėdėdavau seneliams ant kelių ir žiūrėdavome serialą „Giminės“.
Jie prašydavo manęs padainuoti dainas, skambančias jame. Aš jas visas mokėdavau. Seneliai sakydavo: ir tu kada nors čia vaidinsi. Simboliška — mano debiutas lietuviškame seriale ir buvo „Giminėse po dvidešimties metų“. Gaila, kad senelių jau nebebuvo gyvų.
— Tame seriale jūsų vaidinama Jurga šovė į žmogų. Praėjusiame serialo „Namai, kur širdis“ sezone jūsų herojė ilgai buvo laikoma nelaisvėje surišta. Kokioms scenoms ruošiatės daugiausia?
— Aš nieko nebijau, viską galiu vaidinti. Tačiau tai serialo „Namai, kur širdis“ scenai turėjau susikaupti, pabūti be žmonių. Pamenu, režisierius net stebėjosi.
— Ar pasitaiko jums sunkių scenų?
— Sunkoka būna tik tuomet, kai nepavyksta rasti bendros kalbos su partneriu. Aktorystė yra komandinis darbas ir ne viskas nuo tavęs priklauso. Šiame seriale džiaugiuosi partneryste su mano herojės močiutę vaidinančia Mile Šablauskaite. Ji yra labai šiltas žmogus.
— Kur save įsivaizduoji ateityje — teatre, serialuose, o gal kine?
— Teatras yra meilė. Serialai — kita kategorija, o kinas — siekiamybė.
Prieš porą metų austrų filme „5D“ vaidinau vampyrę. Neseniai nusifilmavau režisieriaus Emilio Vėlyvio veiksmo komedijoje „Flight Redirected“, kuri kino ekranus pasieks kitąmet. Šis filmas suteikė geriausių jausmų. Norėčiau, kad Lietuvos kino pramonė augtų. O šiaip daugiausia užsiimu reklamomis užsienio rinkai.
— Esate įsisukusi į darbus?
— Mano dienotvarkė tikrai įtempta ir dėl to jaučiuosi puikiai. Baigus bakalauro studijas buvo sunkus metas. Dabar, baigdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą, džiaugiuosi, kad turiu ką veikti.
Rengiamės magistro baigiamajam spektakliui „Gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje taisyklės“ pagal šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Jeano Luco Lagarce’o pjesę. Jį režisavo mūsų kurso vadovas Jonas Vaitkus.
Spektaklis — apie taisyklės, kurios diktuoja, kaip gyventi, kaip gimdyti ir auklėti vaikus, kaip pasenti ir kaip baigti gyvenimą.
Dirbu su teatro režisiere Loreta Vaskova. „Menų spaustuvėje“ statome spektaklį apie šiuolaikinį žmogų, įsuktą į technologijas. Premjera laukia spalį.
— Turbūt kiekvienas aktorius turi svajonių vaidmenį?
— Norėčiau įkūnyti lemtingą moterį. Ir gyvenime kam nors noriu būti lemtis. Man patinka kiekvienas vaidmuo. Negali žinoti, kuris tau pasiseks. Net mažas vaidmuo gali pavykti taip gerai, kad atsivers visos durys.
— Galite žiūrėti į save ekrane?
— Žinoma. Ir esu beprotiškai savikritiška. Kaip kitaip? Juk nežinodamas, ką darai blogai, negalėsi tobulėti.
— Kokiais garsiais aktoriais žavitės?
— Dievinu ir noriu lygiuotis į tokias aktores kaip amerikietė Michelle Pfeiffer. Ji labai moteriška. Tačiau labiau pastebiu vyrus, pavyzdžiui, Leonardo DiCaprio.
Iš lietuvių patinka Jolanta Dapkūnaitė. Gaila, kad ji turi tiek mažai vaidmenų teatre.
— Koks jūsų laisvalaikis?
— Kartais po darbų išeinu į miestą atsipūsti. O šiuo metu net nenoriu turėti laisvo laiko, nes jo per daug turėjau anksčiau. Rašydamasi planus į knygelę stengiuosi nepalikti tuščių vietų, noriu būti visur, su visais. Šią vasarą ketinu apsigyventi atskirai nuo mamos.
— Jus atpažįsta gatvėje?
— Taip. Ir žinote kur? Prekybos centro pieno skyriuje į mane pirštais rodo pagyvenusios moteriškės. Net bijau eiti ten jogurto pirkti. Ne kartą teko girdėti už nugaros: „Čia juk ta Agnė. Dieve, kokia pikta dukra.“ (Juokiasi.) Bet autografų kol kas niekas neprašo, turiu padaryti daugiau.
— Ar vasarą pavyks paatostogauti?
— Birželį ir rugpjūtį repetuosiu, o liepą žadu pakeliauti po užsienį. Labai traukia Italija. Svajoju kada nors leistis į kelionę po tolimus kraštus.
