Anapilin jau išėjusio Vytauto Šapranausko mokinys konkurse „X Faktorius“ pakerėjo net griežčiausią komisijos narę Rūtą Ščiogolevaitę. Tačiau kai dėl išlikimo varžėsi su Ugne Valinčiūte, Martynas nebeįstengė įtikinti komisijos, kad yra vertas tęsti kovą.
Tos juodos akimirkos nebetemdo M. Kavaliausko prisiminimų — į „X Faktorių“ ėjęs su mintimi nugalėti, jis pasiekė kitą svarbų tikslą: dainavimas dabar jau ne tik jo pomėgis, bet ir pragyvenimo šaltinis.
Plačios šypsenos, išraiškingų bruožų kaunietis — geidžiamas renginių dalyvis. Į jo koncertus plūsta gerbėjai, tiksliau — gerbėjos, trokštančios ne tik išgirsti ir pamatyti gražuolį, bet ir paliesti.
— Kaip „X Faktorius“ pakeitė jūsų gyvenimą? — „TV antena“ paklausė M. Kavaliausko.
— Dabar koncertuodamas važinėju tiek, kiek anksčiau niekada nevažinėdavau. Jau aplankiau kone visą Lietuvą.
Vis lakstau iš vieno krašto į kitą.
Štai mano dienos grafiko pavyzdys. Po koncerto Klaipėdoje 5 valandas važiavau iki Švenčionių. Ten koncertavau iki vidurnakčio. Naktį grįžau namo į Kauną. Ir taip — kas savaitę nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.
Dėl to nesiskundžiu — man patinka vairuoti. Nustebau išvydęs, kokių Lietuvoje yra gražių vietų.
Labai patiko Naujoji Akmenė — anksčiau nebuvau pro ją net pravažiavęs. Tai gražus, sutvarkytas miestelis.
Įspūdį padarė ir Anykščiai. Be to, ten gyvena šilti, draugiški žmonės.
Anksčiau tiek nekoncertuodavau, o dabar į sceną lipu nuolat. Iš to ir gyvenu. Kol kas pačiam neteko ieškoti, kur galėčiau padainuoti, nes koncertų organizatoriai mane susiranda patys.
Koncertuoju ir su kitais atlikėjais. Kartą pasirodėme su Donatu Montvydu.
Savaitgaliais nė su draugais nepasimatau. Laimė, vasarą galime susitikti ir darbo dienomis, ir prieš koncertus. Tik apie ilgesnius vakarojimus kalbos nebėra.
Dėl to nesikremtu. Svarbiausia, kad esu sveikas gyvas, darau tai, kas patinka, įrašinėju dainas ir judu pirmyn.
— Kada būtų galima tikėtis jūsų debiutinio albumo?
— Sunku pasakyti. Tačiau jau susiradau prodiuserį, kuris turėtų man padėti.
Dabar galvoju tik apie tai, kaip plėsti koncertinę programą ir pagaliau įrašyti autorinę dainą. Norėčiau, kad ji taptų hitu. Todėl labai smarkiai dirbu — kone kasdien važinėju į įrašų studiją Vilniuje.
Dainos įrašai užtruko, nes man vis nepatinka rezultatas. Nuolat ką nors tobulinu. Esu priekabus — stengiuosi, kad daina iš tiesų būtų gera. Noriu, kad pirmoji autorinė daina taptų mano vizitine kortele, kad galėčiau nuo jos atsispirti.
Kol kas mano repertuare — dainos, kurios skambėjo „X Faktoriuje“. Bet stengiuosi nestovėti vietoje, iš naujo jas perdainuoju, kad klausytojams būtų įdomiau.
Dalyvavimas „X Faktoriuje“ man buvo išties naudingas, nors ir nelaimėjau. Manau, man šimtu procentų pavyko pasiekti tai, ko norėjau.
— Vos patekęs į televizijos projekto sceną tapote merginų ir moterų numylėtiniu. Dar jaučiate perdėtą dėmesį?
— Tas dėmesys nenuslopo. Be to, ir pats stengiuosi jį didinti — bent jau plėsdamas dainų repertuarą. Tikrai džiaugiuosi, kad į mano koncertus ateina tiek daug merginų ir moterų.
Jos dovanoja įvairių menkniekių, daug žaislų. Tačiau pati vertingiausia dovana man — gėlės. Manau, toks dėmesys atlikėjui yra gražus atpildas už pasirodymą.
— O kaip į dailiosios lyties atstovių rodomą dėmesį reaguoja jūsų mergina Rusnė Jankauskytė?
— „X Faktoriuje“ nutariau dalyvauti būtent dėl to, kad tapčiau žinomas ir patikčiau žmonėms. Bandyti jėgas šiame projekte buvo mūsų abiejų sprendimas. Kaip tik nusivilčiau, jei nesulaukčiau tokios reakcijos.
Mano draugė — labai protinga mergina. Jai nereikia nieko aiškinti ir aiškintis.
Į koncertus dažniausiai važiuojame kartu. Ji — mano dešinioji ranka. Man lieka tik scenoje gerai darbą atlikti. Galima net sakyti, kad ji — mano gyvenimo prodiuserė.
— Abu su Rusne studijuojate Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ar koncertinė veikla nepakenkė studijoms?
— Esu antrakursis, Rusnė mokosi trečiame kurse. Universitete studijuojame ciklais — visą mėnesį mokomės vienos disciplinos, o mėnesio gale laikome egzaminą.
Esame pripratę prie tokio krūvio ir tokios tvarkos. Universitete — panašiai kaip mokykloje, kai kas savaitę tenka atsiskaityti raštu.
Buvome susimąstę apie akademines atostogas, bet kadangi pavyksta viską suderinti, o ir šiaip svarbu turėti aukštąjį išsilavinimą, tokios minties atsisakėme. Manau, medicinos magistro laipsnis yra vertingas. Todėl studijas būtina baigti.
— Netolimą ateitį siejate su muzika, o tolesnę — su medicina?
— Dar anksti apie tai galvoti. Kol kas pavyksta suderinti mokslus su muzika. Gyventi yra iš ko.
— Kai išgarsėjote „X Faktoriuje“, neatsiginate pasiūlymų koncertuoti ir turite užtikrintas pajamas. O anksčiau ar teko pajusti studentiško gyvenimo skonį, kai trūksta pinigų, o pagrindinis valgis yra keptos bulvės ar kiaušinienė?
— Visada stengiausi kaip nors prasimanyti pinigų, kad netektų vien tik bulvių valgyti. Dirbdavau ir užsidirbdavau — valgydavau ne tik bulves, bet ir kotletus. Jei nori turėti, tiesiog dirbk.
Dirbau ir kavinėje padavėju, ir ligoninėje sanitaru — padėdavau operacinėje. Sandėlyje esu nešiojęs dėžes. Buvau ir modelis, todėl nemažai keliaudavau.
— Ar bendraujate su kitais „X Faktoriaus“ dalyviais?
— Jei pasimatome, žinoma paklausiame, kaip kuris gyvena, tačiau specialiai susitikimų neorganizuojame.
