Kaip legendinis herojus Faustas norėčiau sustabdyti kai kurias džiaugsmo akimirkas, kad galėčiau iš esmės pajusti jų grožį ir paslaptį.
Prieš dvylika metų dalyvavau pirmoje savo televizijos laidoje. Mažame talentų šou laimėjau pirmąją vietą ir po filmavimo mano teatro mokytoja padovanojo atviruką su užrašu: „Viskas tik prasideda...”
Šie žodžiai kaip magiška mantra man tapo laimės sinonimu. Tas jausmas – tai naujo kelio nuojauta, kuri pranašauja naują patirtį, žmones, pergales ir nebūtinai lengvas pamokas. Tas jausmas – tai laimė, kurią pajunta žmogus užgimus naujai svajonei.
Tokiomis akimirkomis pajutau tikrosios laisvės prasmę žinodamas, o gal tik įsivaizduodamas, kad laukia dar tūkstančiai kelių.
Galbūt yra tik vienas kelias, o tas jausmas tik iliuzija, vis tiek ta iliuzija tikiu.
Mes, iliuzionistai, turime seną griežtą tradiciją – neatskleisti savo triukų paslapčių. Jos turi būti saugomos ir nematomos žiūrovui.
Bet šiame tekste papasakosiu savo geriausio triuko paslaptį. Ne, tai ne triušis iš skrybėlės ar perpjauta dama. Tai dar geresnis triukas, kurį atlikęs nustebau pats. Tai – dingstanti kasdienybė.
Nė viena mano diena nepanaši į kitą, nejaučiu rutinos. Kiekviena diena man dovanoja vis naujus žmones, naują patirtį, naujas užduotis, naujas kūrybines idėjas.
Esu dėkingas Dievui už pašaukimą, kuris man buvo duotas, – smagų ir įdomų darbą. Nors niekada to, ką darau, nevadinau darbu, juokais ir ne juokais sakydavau, jog tai mano pašaukimas ar gyvenimo būdas.
Juk kartais turiu būti pats savo režisierius, kostiumų dizaineris, atlikėjas ir savo vadybininkas – mielai klausau profesionalų patarimų, bet man smagu išbandyti visas šias sritis, pamatyti pramogų verslo virtuvę, taisykles ir dėsnius, kuriais viskas veikia.
Pastarieji dveji metai buvo kaip fantastiška spalvų, žmonių ir veiksmo karuselė. Vyresnių kolegų anksčiau būdavau vis pamokomas: „Būk atsargus – pramogų verslas yra pavydo, ryklių ir lipančių per galvą žmonių verslas.”
Netiesa, kad pramogų verslas – tik blizgučių ir paviršutiniško kičo erdvė. Sutikau daug talentingų žmonių, patyriau vertingų pamokų, kuriose geriau pažįsti ne tik kitus, bet ir save. Be to, net ir tuose blizgučiuose yra užkoduotos pamokos. Ne prastesnės nei tos, kurias per septynerius metus gavau universitete.
Išmokau niekada nepamiršti žmonių, kurie man padarė ką nors gera ir padėjo siekiant savo svajonės, o trukdančiųjų tiesiog abejingai nebematyti.
Žinoma, pastarieji metai, suteikę smagų populiarumą ir sėkmės skonį, parodė, kad už jį reikia ir sąžiningai sumokėti. Viską išlaiko pusiausvyra.
Keistuolių žinutės, komentarai, kritika tampa visiškai neskausmingi, kai prieš akis matai tikslą – jis tarsi švyturys. Tada žinai, į kurį uostą plaukti.
Mano gyvenimą lydi magiški sutapimai ir likimo ženklai. Man visada atrodė, kad tiesiog dariau tai, kas patinka, o kažkokia nematoma ranka vis vedė svajonių išsipildymo link.
Ta ranka vis atvesdavo į mano gyvenimą tinkamus žmones – patariančius, įkvepiančius, padedančius. Taip išsipildė mano dar vaikystėje kilusi svajonė surengti savo pasirodymą Las Vegase. O po jos vėl – naujos svajonės ir jausmas, kad viskas tik prasideda.
Galbūt mano profesija nėra tokia kilni ir garbinga kaip mokytojo ar gydytojo, tačiau ir čia matau prasmę. Net dirbdamas privačiame komerciniame vakarėlyje stengiuosi padovanoti stebuklą, išjudinti žiūrovų vaizduotę. O nustebinti XXI amžiaus žmogų – iššūkis.
Mano darbas man nėra tik triušių traukimas – tai lyg alegorija, parodanti, kad viskas įmanoma, o žmogaus vaizduotei ir galimybėms ribų nėra. Todėl valandas, o kartais mėnesius ieškau originalių detalių ir idėjų kurdamas naujus triukus.
Štai ir paradoksas: mano darbe nėra magijos – tai fizikos, psichologijos, chemijos ir daugybės metų praktikos rezultatas, kuris atrodo magiškai. O mano kasdienybė kupina mažų stebuklų, neįtikėtinų sutapimų.
