„Mano burundukai“, – šyptelėjo 209 cm ūgio Kšyštofas Lavrinovičius (33 m.), telefone rodydamas savo vaikų – Danieliaus (6 m.), Dominyko (3 m.) ir prieš mėnesį gimusios Emily nuotraukas. Ši vasara Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės puolėjui – išskirtinė. Beveik tris savaites Europos čempionate Slovėnijoje kovojęs aukštaūgis žinojo – jei po Senojo žemyno pirmenybių nepadaugės sporto trofėjų, jis vis tiek grįš į pagausėjusią šeimą.
Kšyštofo ir Tatjanos (28 m.) Lavrinovičių dukra pasaulį išvydo prieš pusantro mėnesio, bet trečio vaiko susilaukęs krepšininkas naujagimę sūpavo vos keletą kartų.
Pagausėjusia šeima K.Lavrinovičius kaip reikiant pasidžiaugti dar nespėjo – nuo liepos vidurio jis sportavo su Lietuvos rinktine, kuri tuo metu ruošėsi Europos čempionatui.
Vyras šiek tiek vėlavo į rinktinės stovyklą, nes dar norėjo pabūti kartu su tuo metu aštuntą mėnesį buvusia nėščia žmona.
Tačiau padėti Lietuvos rinktinei ar ne – abejonių nekilo.
Paklaustas, ar nesvarstė galimybės vasarą likti su šeima, Kšyštofas nusijuokė: „Žmona norėjo, kad kuo ilgiau būčiau su ja. Tačiau aš pasakiau griežtai: „Ne.“
Susilaukti trečiosios atžalos „Mis Rusija 2004“ titulo laimėtoja T.Lavrinovič panoro Rusijoje, prie Uralo kalnų esančiame Permės mieste, iš kurio yra kilusi.
Todėl Kšyštofui teko trumpam nutraukti treniruotes su Lietuvos rinktine ir rugpjūčio viduryje vykti į Vidurio Rusiją.
Kelioms dienoms atvykęs į Permę K.Lavrinovičius buvo šalia, kai Tatjana gimdė.
„Stovėjau už palatos durų. Kai žmona pagimdė, gydytojas leido užeiti ir pažiūrėti“, – svarbiausias akimirkas Permės ligoninėje prisiminė krepšininkas.
Mergytė gimė sveika, 53 centimetrų ūgio ir svėrė 3 kilogramus 900 gramų. „Viskas labai gerai, dukra yra rami“, – pasidžiaugė Lietuvos rinktinės aukštaūgis.
Tačiau ilgiau užsibūti žmonos gimtinėje vyras negalėjo – laukė kita šeima – rinktinė. Nors jį nuo šeimos skiria tūkstančiai kilometrų, bendravimas ir virtualieji pasimatymai su brangiausiais žmonėmis nenutrūko.
Po treniruočių ar čempionato rungtynių Kšyštofas čiumpa telefoną ir susisiekia su žmona bei vaikais.
„Bendraujame mažiausiai 2–3 kartus per dieną“, – tikino puolėjas.
Numalšinti šeimos ilgesį krepšininkui padeda šiuolaikinės susisiekimo priemonės – internetas, telefonas.
Programomis „Skype“ ar „Viber“ žmona atsiunčia vaikų – brolių ir ant jų kelių paguldytos mažosios sesutės – nuotraukų.
„Šeima ruošiasi į Lietuvą ir tikiuosi, kad kai grįšiu iš čempionato, ji lauks manęs namie“, – vylėsi krepšininkas.
„Gabrielė“, – pirmiausia ištarė Kšyštofas, paklaustas, koks jam gražus mergaitės vardas. Tačiau pirmoji Lavrinovičių šeimoje mergaitė buvo pavadinta Emily vardu.
„Tai – žmonos pasirinkimas. Buvo daug variantų, bet Tatjana pasirinko šį, ir aš neprieštaravau“, – nusišypsojo Kšyštofas.
Mažoji Emily – stebuklas ne tik laimingiems tėvams, bet ir Lavrinovičių sūnums – Danieliui ir Dominykui. Broliai labai džiaugiasi mažąja sesute, jei reikia – ir pasirūpina.
„Broliai ją labai myli. Vyresnysis Danielius ją ir bučiuoja, ir nešioja, – linksmai pasakojo Kšyštofas. – Mažiukas Dominykas dar ne viską supranta.
Jam sesutė – kaip žaisliukas. Paima už kojytės, patampo už rankytės. O vyresnysis viską jau supranta. Jis labai laukė sesutės.“
K.Lavrinovičius neslėpė – būti be šeimos jam labai sunku. Ir palikti ką tik pagimdžiusią žmoną dėl rinktinės taip pat buvo nelengva. Bet rinktinė jam – irgi svarbi gyvenimo dalis.
„Kai būdavau jaunas, mėnuo, du prabėgdavo ir to net nepastebėdavau. O dabar vaikų daug, juk pasiilgsti jų. Gerai, kad yra tokios bendravimo priemonės kaip programa „Skype“ – gali ir bendrauti, ir pamatyti,“ – pasakojo Kšyštofas.
Krepšininkas yra sakęs, kad praėjusių metų vasarą po penkių sezonų, praleistų Italijoje, Sienos „Montepaschi“ klube, pasirinko Kauno „Žalgirį“ ir dėl to, kad visa šeima būtų namie, šalia artimųjų.
„Praėjusiais metais į Kauną atvykau ir dėl šeimos – norėjau, kad vaikai į mokyklą eitų Lietuvoje.
Jie lankys mokyklą, kur mokoma lietuvių ir anglų kalbomis“, – sakė K.Lavrinovičius.
Šį sezoną jis ir toliau vilkės žaliuosius „Žalgirio“ marškinėlius, todėl į Lietuvą iš tolimosios Permės grįžusi krepšininko šeima toliau gyvens ten, kur ir pastaruosius metus.
Tarpusavyje vaikai bendrauja rusiškai, todėl Kšyštofui svarbu, kad jie išmoktų kalbėti ir lietuviškai. Gyvenant Lietuvoje tai padaryti bus gerokai lengviau.
„Kai pasirašinėju kontraktus, pirmiausia žiūriu ne į save, o į šeimą.
Svarbiausia, kad jai būtų gerai“, – patikino krepšininkas, rinktinėje kitų vadinamas Broliu – taip pat, kaip ir jo brolis dvynys Darjušas.
Krepšinio gerbėjai įpratę brolius matyti kartu – ne tik rinktinėje ar krepšinio klubuose, bet ir asmeniniame gyvenime.
Per išvykas dvyniai kartu gyvena viešbučiuose, kartu keliauja ir atostogauja su šeimomis.
Galbūt brolis Darjušas, kuris su žmona Edita augina sūnus Titą (7 m.) ir Darjušą (6 m.), paseks Kšyštofo šeimos pavyzdžiu ir taip pat netrukus praneš žinią apie šeimos pagausėjimą?
„Čia ne viskas priklauso tik nuo brolio. Jis laukia, kol žmona įjungs žalią šviesą, – nusijuokė Kšyštofas ir netrukus surimtėjo. – Nežinau, ką jie mąsto. Juk čia jų reikalas.“
Kalbėdamas apie savo šeimos ateitį Kšyštofas atviras. Į klausimą, ar du broliai ir mažoji sesutė ateityje sulauks dar vieno šeimos nario, trijų vaikų tėvas nė nemirktelėjęs tarė: „Šeimos pagausėjimas? Aišku, bus.“
Tada nusišypsojo ir dar kartą pakartojo: „Bus, bus. Čia tik laiko klausimas.“
