A.Syso įvaizdžio transformacijos - G.Verdi garbei

Bene dažniausiai savo išvaizdą keičiantis ir ja itin kruopščiai besirūpinantis Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas sugebėjo nustebinti ir šį kartą – užsiaugino ūsus ir barzdą. Jaunatviškumu ir pagarba įvairovei pasižymintis Seimo narys prieš kamerą jaučiasi it žuvis vandenyje, o apie savo išvaizdą linkęs pokštauti.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sugebėjo nustebinti ir šį kartą – užsiaugino impozantiškus ūsus ir barzdą,<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sugebėjo nustebinti ir šį kartą – užsiaugino impozantiškus ūsus ir barzdą,<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Valentinavičius

2013-10-03 09:22, atnaujinta 2018-02-21 13:23

„Šie metai – Giuseppe Verdi metai, todėl nusprendžiau juos paminėti būtent taip“, – šypsodamasis apie barzdą kalbėjo Seimo narys. Spalio 10 dieną minimos 200 italų kompozitoriaus gimimo metinės.

A.Syso teigimu, tokią barzdą prižiūrėti nėra sudėtinga: „Reikia rūpintis, kad neliktų maisto likučių – kiaušinienės, makaronų ir barščių.“

Seimo moterų barzda nežavi

Seimo nario barzda ne itin patinka moterims, vyrai ja taip pat nesižavi. Dėl savo barzdos jis esą sulaukia daugiau kritikos nei liaupsių: „Kolegės sako, kad barzda mane sendina.“

G.Verdi stiliaus barzdos savininkas tvirtina nesinaudojantis barzdaskučių paslaugomis, o ją puoselėja ir prižiūri pats. Pradedantiems auginti barzdą jis patarimų nežarsto tik tvirtina, kad auginti barzdą geriausia išvykus į kelionę, kai nėra laiko jos prižiūrėti.

Portalui lrytas.lt „Barzdų klubo“ atstovas Aivaras sakė, kad A.Sysas į klubą neįstojo, tačiau tuoj pat pabrėžė, kad visi turintys barzdas tampa šio klubo nariais: „Kiekvienas žmogus, turintis barzdą priklauso „Barzdų klubui“, net jei jis to ir nežino.“

Aivaro teigimu, „Barzdų klubo“ nariams barzda – tai detalė, be kurios jie jaučiasi nejaukiai: „Barzda priduoda vyriškumo, suteikia pasitikėjimo savimi.“

Populiarumas augo ir blėso

Ankstyvaisiais Romos laikais barzdų niekas nesiskuto, tačiau 454 metais, kai į Romą buvo įvežti pirmieji skustuvai, barzda tapo tai, kas skiria romus nuo graikų.

Romai atsisakė barzdų tikėdami, kad tai – apsileidimo ir skurdo ženklas. Tačiau požiūris į barzdą laikui bėgant pakito. Viduramžiais barzda žymėjo karžygio vyriškumą ir garbę.

Tuo tarpu Katalikų bažnyčios tarnai privalėjo būti nusiskutę, taip simbolizuojant nekaltybę ir celibatą. Vis dėlto XV a. daugelyje Europos šalių vyrai skutosi ir neaugino barzdų, o XVII a. barzdos grįžo į madą.

XVIII a. pradžioje barzdos vėl tapo nepopuliarios, tačiau XIX a. pradžioje jų populiarumas vėl išaugo, o antroje pusėje – krito.

Hipiai sugrąžino šlovę barzdoms

XX a. antroje pusėje hipių judėjimas išpopuliarino barzdas. Nuo 1990 metų Jungtinėse Valstijose populiarumo susilaukė smaili ožiška barzdelė.

Vėliau ožiška barzdelė pradėta derinti prie ūsų ir buvo pavadinta Flamandų tapytojo Anthony van Dyck vardu, o XX a. pabaigoje išpopuliarėjo Giuseppe Verdi stiliaus barzda, kurią pamėgo ir Seimo narys A.Sysas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.