Nieko magiška lyg ir nenutiko, tačiau šokėjo Deivido Meškausko mylimoji suprato, kad stebuklų gyvenime įvyksta kasdien – pabudus ryte ir prieš pasineriant į sapnus. Juos tereikia pastebėti!
– Aktoriai dažniausiai dieną repetuoja, vakare vaidina. Dalis savaitgalių taip pat atiduoti publikai. O kur dar įvairūs renginiai ir televizijos projektai. Spėjate pailsėti?
– Ilsiuosi kasdien. Bent jau mokausi tai daryti. Išgirdau labai smagią istoriją, kuria noriu pasidalyti. Į parduotuvę užsuka vyriškis, ieškantis dovanos sūnui. Pardavėjas jam pasiūlo žaidimą, kurį reikia sudėlioti iš skirtingų detalių.
Prieš įsigydamas prekę vyras nutaria pats pamėginti žaidimą sudėti. Žmogus visaip stengiasi pasiekti tikslą, tačiau jam niekaip nepavyksta. Supykęs užrėkia ant pardavėjo: „Jeigu man nepavyksta, kaip mano vaikas jį surinks?!“ Pardavėjas sako: „Šio žaidimo esmė ir yra ta, kad niekas negalėtų jo sudėti.“ Vyras klausia: „Tuomet koks žaidimo tikslas?“ Pardavėjas atsako: „Reikia mėgautis pačiu procesu.“
Ir iš tiesų dažnai savęs klausiame, kokia gyvenimo prasmė, tikslas, ar aš viską darau teisingai? Atsakymo nėra. To niekas negali pasakyti.
Mes pamirštame mėgautis kiekviena diena, todėl vargstame, senstame, sergame. Esu įsitikinusi, kad žingsnis po žingsnio išmokstama mylėti gyvenimą, todėl darbas ir laisvalaikis man tas pat. Savo veiklos nevadinu darbu. Taip mąstant lengviau gyventi ir tada pamatai, kad maži stebuklai yra pasiekiami ranka, o gyvenimas teikia tik malonumus.
– Nuo praėjusios vasaros kartą per mėnesį lankote santykių specialistės iš Latvijos Antros Počos seminarus. Kokias gyvenimo paslaptis jums atskleidė ši moteris?
– Su Antra mane supažindino bičiuliai. Galiu patikinti, kad jos skleidžiama informacija moterims naudinga kaip oras. Ji pasakoja tai, ką turėtume sužinoti iš savo mamos ir močiutės. Tai moteriškos paslaptys, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą. Gyvenimas keičiasi į gera, o aš svaigstu nuo jo.
– Ar pokyčius juntate ir bendraudama su mylimuoju?
– Labai. Pokyčiai stebuklingi. (Nusišypso.)
– Vienos moterys savo ryto neįsivaizduoja nepadariusios kelių fizinių pratimų kūnui, kitos – neišgėrusios stiklinės vandens. Koks jūsų rytinis ritualas?
– Keliuosi 5 val. 55 min. Ir taip kiekvieną darbo dieną. Einu į dušą, tada skiriu laiko sau. Geriu kavą. Ten, kur gyvename, yra miškas. Jis mane nuramina, harmonizuoja. Kiekvieną rytą programuoju dieną, padėkoju už tai, kas dar neįvyko, bet būtinai įvyks. Padėka – galingas dalykas.
Rytais vežu trečiokę dukrą Upę į mokyklą.
– Anksti keliatės. Netrūksta miego?
– Ne nuo valandų skaičiaus priklauso gera savijauta. Svarbiausia, kad miegas būtų kokybiškas. Prieš pasineriant į sapnų karalystę būtina nusiraminti, bent dešimt minučių prieš miegą apie nieką negalvoti, kad nesukeltum galvoje sumaišties. Prieš užmiegant galima susigalvoti netgi kokią tradiciją. Pavyzdžiui, mes geriame arbatą ir valgome saldumynus.
– Valgote naktimis saldėsius ir sugebate išlaikyti tokias kūno linijas! Turbūt daug laiko praleidžiate sporto salėje.
– Nesportuoju. Niekada nesportavau. Man patinka judėti, sušilti. Aš liesa ir šalta. (Nusijuokia.) Esu kelis kartus apsilankiusi sporto klube, tačiau supratau, kad tai ne man. Aerobikos treniruotėse jaučiausi tarsi varlė be koordinacijos. Tikra nevykėlė! Sušilau nuo streso, nes nepavyko atlikti pratimų taip, kaip reikalavo trenerė. Kartais smagu pasimankštinti tiesiog namuose.
– Esate įgarsinusi populiarios erotinės trilogijos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ garsinę knygą. Skaitote populiariąją literatūrą? Kokią knygą galėtumėte rekomenduoti žurnalo „Stilius“ skaitytojams?
– Man patinka pačiai atrasti gerą ir įdomią knygą, o ne pasikliauti rekomendacijomis. Kam įdomu skaityti knygą, apie kurią visi šneka, kad ji labai gera? Todėl man sunku ir pačiai rekomenduoti literatūros kūrinį. Kas vienam patinka, kitam gali visai netikti. Juk kiekvienas iš savo varpinės priima informaciją ir ją suvokia savaip. Kas man aktualu, kito gali visai nejaudinti.
Nemažai laiko praleidžiu kelyje vairuodama automobilį. Anksčiau klausydavausi muzikos, o dabar – garsinių knygų. Ne tik grožinės literatūros, bet ir įvairių seminarų. Gavau dovanų garsinę knygą – Robino Sharmos romaną „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“. Patiko. Klausausi vis iš naujo. Pirksiu šią knygą, kad galėčiau pasižymėti įdomias citatas.
– O kokius filmus renkatės?
– Su Deividu mėgstame žiūrėti veiksmo filmus – juk svarbiausia ne pats filmas, o buvimas kartu. Kai prasideda kulminacija, kai jau tampa aišku, kuris herojus laimės, o kuris pralaimės, aš dažniausiai užmiegu! Būtent todėl tokie kino filmai – labai geras atsipalaidavimo būdas. (Nusijuokia.) Kai renkuosi filmą, kurį žiūrėsiu viena, tai dažniausiai būna drama, kas nors saldaus ir pamokoma. Neseniai žiūrėjau filmą „Ji“. Buvo apie ką pamąstyti.
– Ar turite muzikos atlikėją, kuriuo šiuo metu žavitės?
– Eminemas! Žavus tipas, su meile žiūri į kūrybą. Norėdama ramios, atpalaiduojančios muzikos renkuosi Sheilos Chandros kūrinius. Labai gražu, jos atliekama muzika priverčia mane pakilti nuo žemės bent dešimt centimetrų.
Į koncertus vaikštau retai. Jie dažnai sutampa su spektakliais, kuriuose vaidinu. Žinoma, kartais gali suderinti tokius dalykus, tačiau aš tokiu atveju esu nevalinga.
– Namų virtuvė – jūsų ar Deivido zona?
– Gaminame abu. Patiekalų ruošimas – mūsų meilės kalba. Lepiname vienas kitą, šitaip išreiškiame savo jausmus. Ruošiame įvairius valgius, mums patinka išbandyti vis ką nors nauja. Jeigu nuolat sėdėčiau namuose, gaminčiau dar daugiau.
Aš valgau viską, Deividas taip pat. Tiesa, jis, kaip ir daugelis vyrų, negali gyventi be mėsos. Mėsa jam stebuklinga. Pati ne itin mėgstu riebius patiekalus, tačiau lietuviškos virtuvės valgius mielai valgau. Sukepusių spirgų suvalgau, o riebalų gabalėlius padedu į šalį.
– Ar jūsų su Deividu nuomonės dažnai išsiskiria?
– Kategoriškų priešpriešų pas mus nėra. Man įdomu tai, ko nesu patyrusi, jam įdomu tai, ką aš vertinu. Vyras visada turi nuspręsti, kaip turi būti.
Nesupraskite manęs klaidingai, aš jam nenusileidžiu, aš jam pritariu. Jeigu moters širdyje gyvena meilė, konkurencija dingsta. Gera kasdien vis naujai pažinti ir išklausyti savo mylimąjį, priimti jį tokį, koks jis yra, ir žavėtis juo. Juk jis man vienintelis iš milijardo kitų!
– Moterys mėgsta į save ilgai žiūrėti veidrodyje. Prieš eidamos į darbą ar ruošdamosi į vakarėlį. Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai?
– Bent pusantros valandos per dieną reikia skirti sau. Jeigu nelabai ką sugalvoji, galima tiesiog nusišypsoti žiūrint į save veidrodyje. Mano kosmetikos krepšelyje yra įvairių priemonių. Ir viso to man reikia. Moteris privalo puoselėti savo išvaizdą.
Turiu savo mėgstamiausius kvepalus, kuriais kvepinuosi nuo mokyklos laikų. Perku juos Vokietijoje. Kažkuriuo metu pamėgti kvepalai buvo dingę iš prekybos, tačiau ir vėl atsirado. Mane jie žavi tuo, kad aš neperprantu aromato sudedamųjų natų.
– Laukdamasi dukters buvote tamsiaplaukė. Ar persidažytumėte plaukus tamsiai, jeigu to paprašytų Deividas?
– Ne, o kam? Aš jam prie lovos padėčiau nuotrauką, kurioje aš tamsiais plaukais. Iš vienos pusės būtų šviesiaplaukė Ineta, o iš kitos – tamsiaplaukė. (Nusijuokia.)
– Jus retai išvysi segint trumpą sijoną...
– Išties reikėtų rečiau mūvėti džinsus! Kasdien atsidariusi spintą apie tai pagalvoju. Orai šyla, pats laikas išsirinkti tinkančių sijonų. Tiesa, sijonų vengimą bandau kompensuoti aukštakulniais.
Aukštakulniai bateliai – privaloma moters garderobo dalis. Ir jie turi puošti kojas, o ne tūnoti giliai spintoje. Prisipažinsiu, kartais nusižengiu moteriškiems principams ir renkuosi lygiapadę avalynę. Ačiū, kad to paklausėte ir priminėte apie tai!
– Moteriškos silpnybės, kokios jos?
– Vienareikšmiškai apatinis trikotažas ir... Deividas!
