Žinoma moteris sakė, kad kol kas naują darbą ji dirbs tik pirmą semestrą, toliau bus matyti.
„Socialinių mokslų kolegija Klaipėdoje mane pakvietė dėstyti kultūrinių projektų vadybą ir viešuosius ryšius socialiniuose tinkluose.
Labai džiaugiuosi, kad įvertino mano vienuolikos metų patirtį organizuojant Klaipėdos pilies džiazo festivalį“, – sakė Inga.
– Kodėl? Juk jūs ir taip užsiėmusi, be to, esate keturių vaikų motina.
– Ilgai svarsčiau, bet vyras ir vaikai paragino: „Pabandyk.“ Man tai naujas iššūkis, verčiantis tobulėti.
– Kaip viską ketinate spėti?
– Kaip ir visos kitos motinos ir žmonos, – juokėsi Inga. – Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.
– Koks pirmas įspūdis? Ar baugoka?
– Pirmas įspūdis: ar sugebėsiu, ar pateisinsiu studentų lūkesčius?
– Kokie, jūsų akimis, studentai šiandien? Ar daug tenka ruoštis paskaitoms – ką labiausiai norisi perduoti studentams?
– Studentai yra antro ir trečio kursų, kūrybingi. Įgiję kūrybinių industrijų bakalauro laipsnį, galės dirbti įvairių tipų Lietuvos ir tarptautinėse kūrybinių industrijų sektoriaus įmonėse, organizacijose, prodiuserinėse kompanijose, radijuje, leidybos įmonėse, kultūros organizacijose, kurs individualius kūrybinių industrijų verslo projektus.
Paskaitoms tenka ruoštis ir pagalvoti, kaip įdomiai pateikti dėstomą dalyką. Šiandien jaunimas itin reiklus, reikia sugebėti jį sudominti. Žinoma, tikiu tuo, ką pati darau, ir mano akys švyti nuo tos veiklos. Turbūt todėl tiek metų ir sekasi įtikinti žmones prisijungti prie Klaipėdos pilies džiazo festivalio ir kitų mano organizuojamų renginių, kasmet didėja savanorių būrys.
Taigi yra tokių dalykų, kurių vadovėliuose neišmoksi, kartais patirtis, praktika gali duoti daugiau nei teorija. O ir informacija sensta labai greitai. Bet viskas yra mūsų rankose.
– Turite savo gyvenime mokytoją, kurį prisimenate, kuris įkvepia?
– Didžiausias mokytojas yra gyvenimas. Ir vaikai, – šyptelėjo Inga. – Iš kiekvieno sutikto žmogaus stengiuosi pasisemti išminties.
Baigusi pasakoti Inga prisimena mažytę istoriją. Mokinys klausia mokytojo: „Pasakykite, koks drugelis mano delnuose – gyvas ar miręs?“ Jis tvirtai laikė drugelį delnuose ir buvo pasiruošęs bet kurią akimirką suspausti delnus arba nesuspausti dėl savo tiesos.
Nežiūrėdamas į mokinį mokytojas atsakė: „Viskas tavo rankose.“
