Pasklidus džiugiai naujienai garsūs visuomenės veikėjai puolė sveikinti Agnės su šeimos pagausėjimu. A.Jagelavičiūtės anketą „Facebook“ tinkle užtvindė laimingiems tėvams ir jų naujagimiui gero linkintys įrašai.
„Sveikinu! Aš tave šiandien sapnavau“, – stilistę pasveikino režisierius Romas Zabarauskas. Nuo jo neatsiliko garsi Lietuvos prodiuserė Daiva Jovaišienė, tikindama, kad Agnė bus nuostabi mama.
„Nu kokia gimtadienio diena! Dar Agnė Jagelavičiūtė sugebėjo Simonui Grigaliūnui sūnų padovanoti. O jei rimtai, sveikinu savo mylimą draugę ir jos mylimą vyrą Mantą Volkų!“, – prie sveikinimų prisidėjo televizijos laidų vedėja Agnė Grigaliūnienė.
„Garantuotas genijus! Būkite sveiki ir laimingi!“ – palinkėjo„Modi Du“ įkūrėja Diana Vapsvienė.
Apskritai, A.Jagelavičiūtės „Facebook“ profilis – tai lyg ištrauka iš būsimos mamos dienoraščio. Čia ji aprašė savo atradimus, džiaugsmus ir baimes. Visa tai Agnė darė su jai būdingu, tačiau ne visiems priimtinu, aštriu humoro jausmu.
Naujienų portalas lrytas.lt pateikia įsimintiniausius A.Jagelavičiūtės pasisakymus:
„Žodžiu, apžiūrėjom žmogų šiuolaikine technika, tai tikiuos, nesupyksit, bet tokio gražaus vaiko dar nėra buvę šitoj žemėj. Atsiprašau visų, nieko negaliu padaryt“, – džiaugsmo, kad laukiasi, nėštumo pradžioje negalėjo nuslėpti A.Jagelavičiūtė.
„Atsiprašau, žvengiu balsu... Ta mamų įranga, su kuria neišvengiamai susipažįstu, – realiai creapyyyy. Prie vieno daikto, skirto pieno fabrikėliui, radau pridėtus silikonus. Sakyčiau, trūksta buteliuko peroksido ir netikro „Burberry“ šalikėlio“, – stilistę taip prajuokino silikoniniai kompresai krūtimi maitinančioms motinoms.
„Kažkaip labai dažnai svečiuose susidurdavau su tuo, jog žmonių namai prarasdavo savo identitetą, susilaukus vaikų. Tarsi suaugusiems žmonėms staiga pradeda neberūpėti estetika ir panašūs dalykai.
Žinoma, geriausia, kai gali iškart turėti vaikų kambarį, bet ne visada tai įmanoma, tad mažesni butai pavirsta į eklektiškus ir sujauktus vandens parkus su rožiniais triratukais, salotiniais vežimais ir žydrais užklotais. Tai vienareikšmiškai tėvų valia ir visi daro, kaip nori, bet mane tai vargintų.
Na, tokia aš, nepatinka man beskonybė ir tiek. Kai pradėjau galvoti, kaip integruoti vaikui reikalingą įrangą į mūsų gana nedidelį butelį, supratau, kad tai nėra taip sudėtinga. Sėdžiu ir gėriuosi, manęs neerzina net vystymo stalas stovintis „salone“.
O svarbiausia tikriausiai buvo prisiversti nepirkti bet ko ir visko, o tik tai kas BŪTINA“, – mintimis apie stilingumą ir vaiko auginimą dalijosi A.Jagelavičiūtė.
Tačiau bene daugiausiai dėmesio sulaukė moters atviras pasisakymas apie baimes, kurios užklupo tada, kai ji sužinojo, kad laukiasi: „Gerai, o dabar be menkiausio sarkazmo.
Aš nieko gyvenime nebijojau. Nežinau, tokia prigimtis, auklėjimas, charakteris, viskas krūvoj. Na tikrai... Nei skiepų, nei likti viena, nei sirgti, nei bankrutuoti. Žodžiu, nieko. Gal tik turėti vaikų. Kad nereikėtų bijoti... Ir nuo tos dienos, kai nusprendžiau jį turėti – aš bijau visko.
Bijojau, kad blogai vystysis, kad jam ten mažai vietos, kad mano gyvenimo būdas nebuvo pakankamai sveikas, kad mano kūno temperatūra neteisinga, kad aš valgau ne tą, ką reikia, ar aš jo nespaudžiu, aš bijojau jo netekti, kad jis nepasibelstų per anksti, bijau jį pernešioti, bijau, kad jis pasismaugs, bijau, kad kas nenutiktų gimdymo metu, bijau, kad paskui jis nekvėpuos, bijau, kad jo nepadėtų ant karštų svarstyklių, bijau, kad nemirtų miegodamas, lovelėje, aš bijau, kad mes nepatektume į avariją, kai važiuosim namo, aš bijau, kad jam skaudės pilvelį ir bijau, kad jis blogai miegos, bijau neturėti pieno ir bijau, kad nežinosiu, kaip jį aprengti, bijau, kad jam nebūtų šalta, bijau, kad nebūtų karšta. Aš bijosiu jį palikti ir bijosiu jo nepaleisti, aš jau dabar bijau gatvių ir bijau patyčių, aš bijau, kad jis susidės su bloga kompanija ir bijau, kad pamils moterį, kuri jo nemylės... KAIP JŪS SU TUO GYVENATE...“
Kaip jau buvo minėta, A.Jagelavičiūtė be gailesčio kritikavo mamų forumus. Stilistei nesuprantama, kodėl kūdikio susilaukę žmonės suvaikėja: „Mielas Dievuliukai, labai prašuliukas, gal galėtum neatimti man protuko dabar, kai jau dieneles ant pirštukų skaičiuoju, kai mano gyvenimėlyje ateis ta dienytė, kai saulytė taip nušvis, kaip dar nešvietė niekam saulytė. Tuo tarpu aš tau pažadukas, kad kiekvieną dienytę aš būsiu gera mergytė.
O šiaip tai … su tais „mamų forumais“. Gelbėkitės, kas dar galit. Neškit iš ten savo GIMDUTES“
Nenuostabu, kad po tokių viešų pasisakymų Agnė sulaukė ne vieno pikto laiško iš internetinių forumų, skirtų mamoms su mažais vaikais, lankytojų. Stilistė į juos atsakydavo argumentuotai: „Kai galvoju, kaip neiškristi per ilgam laikui iš darbo rinkos, kad galėčiau gyventi kaip noriu, kažkokios sėdinčios namie kaušės (čia kalba ne apie visas mamas namie, o apie tas, kurios drįsta aiškinti apie ryšį nieko neveikdamos iš tingėjimo) man įrodinėja, kad aš bloga mama ir neturėsiu ryšio su vaiku. Dar jos pabrėžia, kad nemato reikalo plėšytis dėl „kažkokio“ uždarbio. Bet paskui jos lygiai taip pat aiškins, kad turiu daugiau ir turiu su jomis pasidalyti. Už tą laiką – kai aš su baime palikdavau savo leliuką, o jos sėdėjo „Facebook“...
Mano abu tėvai dirbo, į darželį ėjau nuo 14 mėnesių.
Ryšys toks, kad visi žinot mano mamą. Lietuvoje įvedžiau madą į renginį eiti su mama. Ar tikrai taip gerbiamos ir mylimos visos atsėdėjusios namuose ir kišusios vaikams: „Aš dėl tavęs tiek paaukojau!“?“
