Kritika - švietimo sistemos darbuotojams
Savižudybė sukrėtė visą Lietuvą – žmonės lieja ir ašaras, ir pyktį, dėl mergaitės mirties kaltindami pašaipius moksleivius, kurie net laidotuves pavertė pajuoka. Kritikos strėlių kliūna ir mokyklos direktoriui, mokytojams, Šilalės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai Daivai Bukėnienei.
Vis dėlto nė vienas nekomentavo susidariusios situacijos. Apskritai, nepilnamečių savižudybės visuomenei yra itin jautri tema, tad dažnas jos tiesiog vengia. Tačiau M.Petruškevičius tylėti neketina: „Vengimas kalbėti tokios temomis yra dalis problemos. Juk dažniau kalbama apie nusususius pramogų pasaulio žvaigždžių pirkinius, nei apie tikras problemas. Jos yra nustumiamos į patį galą.“
Taip pat M.Petruškevičius negailėjo karčių žodžių pačiai švietimo sistemai. Jo nuomone, mokyklose turi dirbti jaunatviški žmonės, turintys svarbių tikslų, mąstantys pasaulietiškai ir neabejingi savo darbui.
„Abejingumas nusenusių provincialių direktorių ir tų mokyklų darbuotojų yra didelė problema. Mokyklose dabar vyrauja sovietinis mąstymas.
Aš buvau šokiruotas, kai pamačiau vaizdo įrašą, kuriame Šilalės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoja Daiva Bukėnienė davė interviu dėl šios savižudybės. Mano nuomone, ji jau seniai turėjo būti atleista, o po tokio interviu turėtų būti skirta dar ir 10 papeikimų“, – piktinosi Mantas.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad D.Bukėnienė penktadienį lankėsi mokykloje, kurios mokinė pasitraukė iš gyvenimo. Paklausta, ar rajono švietimo skyrius pradeda tarnybinį patikrinimą dėl direktoriaus darbo, švietimo darbuotoja ėmė įnirtingai kartoti, kad situacijos nekomentuos. Moteris nuožmiai atkalbinėjo ir direktorių, kad jis nekalbėtų su žurnalistais.
„Neduok peno, Rimukau, neduok peno. Mes nieko nekomentuojam,“ - direktoriaus kabinete sukiodamasi aplink minkštasuolius tuomet nervinosi specialistė. Ji keliolika minučių žurnalisitų akivaizdoje direktorių spaudė, kad šis su jais nekalbėtų.
M.Petruškevičius patikino, kad toks savivaldybės darbuotojo elgesys jį pribloškė ne ką mažiau, nei mergaitės mirtis.
„Per interviu plika akimi pasimatė, kad švietime turėtų dirbti kiti žmonės.
Aišku, direktorius dievagojosi nematęs toliau savo kabineto supuvusiomis grindimis. Blogai, kai vadovas nemato, kas vyksta jo mokykloje. Juk į mokyklą vaikai eina kaip į namus. Tėvas-direktorius turėtų matyti, kas vyksta, o ne atsisėdęs kimšti bulvinius blynus“, – įsitikinęs M.Petruškevičius.
Užstodavo silpnesnį
Mantui baisiausia, kad vien per praėjusią savaitę Kaišiadoryse nusižudė aštuntokas, Šilalės rajone iš gyvenimo pasitraukė bendraamžių patyčių neištvėrusi nepilnametė moksleivė. Savaitgalį Klaipėdos rajone rasta savo noru iš gyvenimo pasitraukusi 18 metų mergina, o paauglei iš Panevėžio likimas buvo gailestingas – medikams pavyko išgelbėti nusižudyti bandžiusios nepilnametės gyvybę.
M.Petruškevičius įsitikinęs – jaunimą žengti tokį žingsnį dažnai paskatina patyčios, kurios mokyklose dažniausiai yra nekontroliuojamos.
„Tai yra absoliutus nužmogėjimas, absoliutus tam tikros jaunimo klasės degradavimas. Nežinau, kas dėl to yra kalti.
Visų mokytojų kaltinti negalime. Juk yra pedagogų, kurie žino dirbą šį darbą todėl, kad yra sukurti jam. Bet yra tokių, kurie už minimalų atlyginimą dirba tik dėl to, kad neturės iš ko pragyventi, jei nuspręs pakeisti darbą“, – aiškino Mantas.
Pedagogams kritikos stilistas negailėjo, nes savo akimis matė, kokie abejingi jie gali būti vaikų skausmui. Manto klasėje mokėsi mergaitė, kurią visi engė – tyčiojosi iš jos, tąsė už kasų ir net apspjaudydavo.
„Buvo mokytojų ratas, kuris palaikė tą mergaitę, bet tikrai taip elgėsi ne visi mokytojai. Jau tada pamačiau, kad mokytojai dažnai stengiasi nereaguoti į patyčias, nes mano, kad tai yra tėvų problema“, – sukritikavo pedagogus M.Petruškevičius.
Jis pats klasės draugų skriaudžiamos mergaitės atžvilgiu elgėsi taip, kaip turėtų pasielgti kiekvienas – maloniai su ja bendravo. Kai niekas nenorėdavo su šia mergaite sėdėti, su ja, protesduodamas prieš patyčias, sėdėdavo Mantas.
Nebuvo nė dienos, kad M.Petruškevičius gailėtųsi taip pasielgęs. Jo manymu, šiandien gailisi tik tie, kurie iš jos tyčiojosi.
„Iš tiesų jie buvo pažeminti, o ne ta mergina. Tikiuosi, dabar ji vaikšto aukštai iškėlusi galvą ir jos toks elgesys nesutraumavo. Juk kai kurie žmonės visą likusį gyvenimą negali pamiršti, kas jiems nutiko mokykloje“, – sakė Mantas.
Pats kentė pašaipas
Garsus floristas nesigėdija prisipažinti, kad mokykloje vienu metu ir iš jo paties buvo tyčiojamasi. Užtat šiandien M.Petruškevičius šypsosi – jis visada buvo morališkai stiprus ir patyčios jo nepalaužė.
Mantui liūdna, kad ne visi moksleiviai tokie stiprūs. Bet nedera jų kaltinti silpnumu ar dar blogiau, sakyti, kad jie patys dėl to kalti. Niekas nėra kaltas dėl to, kad iš jo tyčiojamasi.
„Mano nuomone, tokie argumentai – tik bukagalviams ir nesubrendėliams. Kalbant apie tragediją Šilalėje, kaip tik vienas mažvaikis postringavo, kad jis yra nekaltas, nes tyčiojosi visi.
Lietuvoje yra gajus bandos jausmas. Jei vienas jaučiasi labai stiprus, apspjovęs kitą, tą daro ir kiti, kad pasirodytų turintys autoritetą. Šią tendenciją pastebėjau dar tais laikais, kai pats mokiausi“, – sakė M.Petruškevičius.
