Pirmiausia rajono meras Valerijus Makūnas ant raudonojo kilimo pakvietė etnomuzikologę, televizijos ir radijo laidų vedėją Zitą Kelmickaitę, kuriai įteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.
Pernai ji sudarė ir įgarsino Lietuvos muzikos patriarcho metams skirtą dokumentinį filmą „Meilė tėvynės nemari“, daug nuveikė pristatydama etnokultūrą ir kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrybą. Muzikologė taip pat yra viena iš Lietuvos folkloro sąjūdžio iniciatorių ir organizatorių. Savo laidose ji nuolat populiarina Kauno rajono folkloro ansamblius, veda renginius.
Toks pat apdovanojimas papuošė ir Garliavoje gyvenančio Valerijono Senvaičio krūtinę. Šis žmogus – pirmosios nepriklausomos Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, vėliau – meras, buvęs aktyvus Sąjūdžio dalyvis. V. Senvaitis bendradarbiauja su Lenkijoje ir Karaliaučiaus srityje gyvenančiais lietuviais, rūpinasi S. Dariaus ir S. Girėno atminimo įamžinimu.
Už savivaldos stiprinimą antro lygio Kauno rajono garbės ženklu apdovanotas ir Leonardas Deglius, dirbęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju ir aštuonerius metus – Vilkijos seniūnu.
Kaip pabrėžiama savivaldybės pranešime, Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius Rytis Velžys aktyviai mezga partnerystės ryšius su Lenkijos ir Vokietijos ugniagesiais, jo pastangomis įgyvendintas ne vienas projektas, o Kauno rajono ugniagesiai savanoriai yra pavyzdys visai Lietuvai. Ugniagesių vadas apdovanotas Kauno rajono savivaldybės antro lygio garbės ženklu.
Babtų kultūros centro pučiamųjų orkestro „Algupys“ ir kaimo kapelos „Šventupis“ vadovui Jonui Girniui dėkota už ilgametę aktyvią koncertinę veiklą ir instrumentinės muzikos puoselėjimą.
Jo vadovaujamas orkestras gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate 2012 m. „Algupys“ iškovojo Didįjį prizą, o kapela „Šventupis“ bene labiausiai išgarsėjo nuskynusi laurus LRT laidoje-varžytuvėse „Duokim garo!“. Babtiškiui V. Makūnas įteikė antro lygio Kauno rajono savivaldybės garbės ženklą.
Toks pat, tik trečio lygio garbės ženklas įteiktas Garliavos meno mokyklos mokytojai metodininkei Rimutei Skučienei. Jau 36 metu menininkė kuria scenografijos ir meninius apipavidalinimus ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos šventėms, minėjimams, spektakliams. R. Skučienė sukūrė vėliavas ir logotipus daugybei meno kolektyvų, iliustravo knygas, rengė autorines parodas Lietuvoje, Latvijoje, Norvegijoje.
Kauno rajono savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) apdovanotas aktyvus visuomenininkas, inžinierius Bronius Maskeliūnas, kurio pastangomis Domeikavoje atsirado unikalus saulės laikrodis.
Medaliu pasipuošė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus lietuvių kalbos redaktorė Aurelija Gražina Rukšaitė, kurios išausti kilimai ir juostos keliauja po pasaulį, jų galima rasti kolekcijose Lietuvoje, Latvijoje, Japonijoje, Švedijoje, JAV. Pernai naginga audėja pelnė Respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainiką“. Jos išaustomis juostomis galima pasigrožėti ir Raudondvario pilies Raudonojoje salėje.
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus fondų saugotojo Arūno Sniečkaus ir jo žmonos Vidos pastangomis muziejuje sukaupta šimtai eksponatų. Vieni vertingiausių – XIX a. spausdinti A. ir J. Juškų darbai, Vydūno laiškai, B. Buračo asmeninės knygos, liaudies buities, senų fotografijų rinkiniai, archeologijos radinių kolekcija. Vida – unikalių sodų kūrėja, o Arūnas – medžio skulptorius. Už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą šiuolaikinėje visuomenėje sutuoktiniai pernai buvo apdovanoti Kultūros ministerijos premija. Kauno rajono savivaldybė A. Sniečkaus veiklą taip pat įvertino medaliu (pasižymėjimo ženklu).
Anot Kauno rajono savivaldybės pranešimo, po apdovanojimų ceremonijos meras V. Makūnas renginio dalyvius pakvietė apžiūrėti šio rajono 65-mečiui skirtą parodą „Su meile Kauno rajonui“.
Valstybės atkūrimo dienos minėjimo šventę Raudondvario pilyje pabaigė muzikinė draminė pjesė „Žodžio vakaras. Naujalis kitaip“ – Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera.
