Po Didžiulių priekaištų ir kilusio skandalo, broliai Lavrinovičiai išplatino viešą kreipimąsi

Prieš daugiau nei dvidešimtmetį įvykdytas brolių nusikaltimas šiandien vėl eskaluojamas iš naujo. To priežastis – brolių veidai „Telia“ reklamoje.

Didžiuliai (kairėje) ir Lavrinovičių šeima.<br>LR archyvo nuotr.
Didžiuliai (kairėje) ir Lavrinovičių šeima.<br>LR archyvo nuotr.
Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis<br>T.Bauro nuotr.
Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis<br>T.Bauro nuotr.
 Erica Jennings.<br>T.Bauro nuotr.
 Erica Jennings.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Didžiulis su Erica Jennings<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Didžiulis su Erica Jennings<br>T.Bauro nuotr.
Ericą Jennings ir Jurgį Didžiulį supykdė Lavrinovičių reklama (dešinėje).<br>LR archyvo ir J.Didžiulio nuotr.
Ericą Jennings ir Jurgį Didžiulį supykdė Lavrinovičių reklama (dešinėje).<br>LR archyvo ir J.Didžiulio nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Lavrinovičiai.
 Lavrinovičiai.
 Lavrinovičiai.
 Lavrinovičiai.
 Lavrinovičiai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>Asmeninio albumo nuotr.
 Lavrinovičiai.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Sep 18, 2020, 11:36 AM, atnaujinta Sep 18, 2020, 11:44 AM

Pirmadienį atlikėjai Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings parašė viešą laišką, teigdami, kad pasisako prieš smurtą ir šiuos veidus pasirinkusi „Telia“ labai suklydo. Galų gale, jie pareiškė paliekantys šią telekomunikacijų bendrovę.

Verta paminėti, kad 2013-aisiais dėl tos pačios priežasties dainininkų pora paliko ir „Bitę“.

Viskas baigėsi tuo, kad „Telia“ nusprendė šią reklamą sustabdyti. Po tokio žingsnio į visuomenę kreipėsi ir teisininkė, kuri ragino paduoti į teismą Didžiulius už reputacijos gadinimą. Lavrinovičiai sulaukė daugybės palaikymo ir iš žinomų žmonių.

Penktadienį žiniasklaidą pasiekė advokatės Linos Andriuškevičienės išsiųstas pranešimas. Broliai tikina, kad dėl tokio persekiojimo, jie privalo reaguoti rimtai. 

„Šiandien viešoje erdvėje susipažinome su Jurgio Didžiulio pozicija apie tai, kad bausmės atlikimas prieš 16 metų iš esmės nieko nereiškia, nes „tam tikram segmentui, tam tikrai daliai žmonių tai gali būti skausminga“. Anot J.Didžiulio – dabar yra kaip tik priešingai – mūsų pasiekti laimėjimai siunčia signalą, kad „niekam tai nerūpi ir niekas rimtai nežiūri į smurtą prieš moteris“.

Kyla klausimas: kam nerūpi? Mums rūpi, mes gailimės, mes atlikome bausmę. Pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir jų laikomės. Įstatymas sako, kad mes esame išpirkę kaltę prieš visuomenę. Tačiau praėjus beveik 20-čiai metų, ši situacija eskaluojama iš naujo, ir iš naujo, o mes dabar jau vaizduojami kaip visų smurtą patyrusių moterų kančių priminimu.

Todėl, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, mes turime teisę reikalauti, kad mūsų nevadintų „nuteistais prievartautojais“ ir nebesietų su nusikaltimu, nes, kaip minėta, tai imperatyviai numatyta įstatyme: mes atlikome bausmę ir turime teisę į visavertį visuomeninį gyvenimą.

Mūsų biografija iš esmės neša žinią, kad už neigiamus veiksmus ateina neišvengiama atsakomybė. Mes šią atsakomybę pripažinome ir bausmę atlikome.

Todėl dabar siekiama suformuoti vieša nuomonė apie tai, jog mes esame neverti pilnaverčių visuomenės narių statuso, kad turime riboti savo viešą kultūrinę, ekonominę, socialinę veiklą iš esmės pažeidžia ne tik mūsų, bet ir mūsų šeimų teises, garbę ir orumą.

Aktyvūs visuomenės veikėjai, publikuodami stigmatizuojančio pobūdžio įrašus apie mus, siekdami priminti visuomenei apie mūsų „nusikalstamą praeitį“, ir tokiu būdu riboti mūsų galimybę pilnaverčiai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, neįvertina fakto, kad jų pačių tokio pobūdžio veiksmai atitinka Baudžiamajame kodekse įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį:

„Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl socialinės padėties sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar kitoje veikloje“.

Gyvendami teisinėje valstybėje, tikimės, kad jų veiksmai bus įvertinti kompetentingų institucijų“, – rašoma pranešime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.