Į Seimą patekęs T. V. Raskevičius žada ilgai lauktus pokyčius LGBT: šeima vadinsime ir tos pačios lyties porą

Į Lietuvos Respublikos Seimą su Laisvės partija patekęs Tomas Vytautas Raskevičius (31 m.) džiaugiasi savo sėkme, tačiau laurų vainiko ant galvos dėtis neskuba.

Tomas Vytautas Raskevičius.<br> Lrytas.lt koliažas.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br> Lrytas.lt koliažas.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius (dešinėje).<br>Asmeninio albumo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius (dešinėje).<br>Asmeninio albumo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 15, 2020, 7:15 PM, atnaujinta Oct 22, 2020, 2:30 PM

Vyras įsitikinęs, jog Lietuvoje nusimato daugybė, su LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių žmonių) bendruomene susijusių sričių, kuriose, anot jo, būtini pokyčiai.

Politikos mokslus baigęs T.V.Raškevičius jau seniai nebeslepia savo seksualinės orientacijos, jo neužgauna ir homofobiškai nusiteikusių asmenų kritika. Daugelis jį atpažįsta kaip drąsų, ekcentriškai viešumoje persirengti nebijantį ir aktyviai už LGBT teises kovojantį žmogų.

„Manęs neigiami komentarai nežeidžia, nes aš pats pasirinkau tokį, viešą kelią norėdamas kalbėti apie LGBT problemas. Turiu priimti viso to kainą“, – sako jis.

– Dar prieš Seimo rinkimų pirmąjį turą Laisvės partijai didžiulė sėkmė nebuvo prognozuojama. Ar jūs pats nuoširdžiai tikėjote, jog tapsite Seimo nariu?

– Tikėjome, kad pateksime į Seimą, priešingu atveju, nebūtume tiek daug ir nuoširdžiai dirbę. Rezultatas pozityviai nustebino, tokio palaikymo nesitikėjome. Tačiau rinkimai dar nesibaigė. (Šypsosi) Tikriausiai, ir pati visuomenė pavargo klausytis, kokia ji yra – nepasiruošusi, itin konservatyvi. Rezultatai parodė, kad atėjo laikas dideliems pokyčiams ir jų laikas – dabar.

– Yra aišku, jog Seime ruošiatės ginti LGBT teises. Kokie būtų konkretūs pokyčiai, kuriuos tikitės įgyvendinti?

LGBT asmenų apsaugos srityje esu nusiteikęs įgyvendinti tris teisinius pokyčius, įstatymų projektus ketinu registruoti per šimtą pirmųjų dienų. Pirmiausia, imsimės prioritetinės svarbos klausimo – partnerystės instituto. Norime sureguliuoti tos pačios lyties porų ne ūkinius, o šeimos santykius. Nuolaidų ir diskusijų šiuo klausimu negali būti jokių.

Antras prioritetas yra asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas. Jo projektą Teisingumo ministerija parengė dar 2017-aisiais. Jis sureglamentuotų translyčių asmenų asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarką. Tai – didelis skaudulys, kurį pagaliau reikia išspręsti.

Lietuva taip pat yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kur galioja homoseksualumo propagavimą draudžiantis įstatymas. Mano prigimtinė garbė ir tikslas bus tą įstatymą keisti, kad šios, gėdą darančios nuostatos, neliktų. Apskritai, aš nesu vieno klausimo politikas. Kalbu apie žmogaus teises plačiąja prasme: lyčių lygybę, lytinį švietimą, neįgaliųjų integraciją.

– Papasakokite plačiau apie homoseksualumo propagavimą draudžiantį įstatymą.

– Nepilnamečių apsaugos įstatyme yra įtvirtinta, kad informacija, susijusi su tos pačios lyties šeimomis, nepilnamečiams daro žalingą informaciją. Mano požiūriu, tai yra absoliuti nesąmonė, nes nepilnamečiams kaip tik kenkia stereotipai, neapykanta, išankstiniai nusistatymai, nieko bendro neturintys su mokslu pagrįsta nuomone.

Turbūt, prisimenate, jog Lietuvoje buvo išleista Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“, pasakojanti apie įvairias, socialinę diskriminaciją patiriančias visuomenės grupės. Knyga šalyje buvo cenzūruota, bet dabar jos byla yra pasiekusi Europos Žmogaus Teisių Teismą. Prieš pat rinkimus nutiko keistas sutapimas. Sutikau Neringos mamą, kuri paprašė mūsų pakovoti už mus visus. Pažadėjau, kad kovosime iki galo.

LGBT teises ginate ne vienerius metus. Ar Lietuvoje pastebimi pokyčiai?

– Taip, vienareikšmiškai! Visuomenė jau yra pasiruošusi kalbėti LGBT temomis.

– Tačiau šalies provincijose vis dar vyrauja daug stereotipų?

– Viena vertus, atskirtis tam tikru požiūriu tarp didžiųjų miestų ir provincijų tikrai egzistuoja. Tačiau regionuose tikrai negyvena vien tamsūs, neapsišvietę žmonės! O kodėl vyrauja tiek daug stereotipų? Nes mes vis dar nematome tų žmonių, kurie atvirai pasisako, jog priklauso LGBT bendruomenei. Norėtųsi, kad žmonės galėtų vieni kitus drąsiau pažinti, tai padėtų griūti daugeliui stereotipų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.