E.Novikienė pirmą savo pagamintą puokštę iš raikytų dešros ir sūrio skiltelių, alyvuogių bei žalumynų įteikė vyrui.
„Tai nutiko visai netikėtai. Mano vyras baigė masažo kursus, reikėjo kokios nors originalesnės dovanos, nesinorėjo nieko tradicinio, todėl ir sumaniau pagaminti valgomą puokštę.
Jis išėjo laikyti egzamino, o aš per porą valandų viską padariau. Vyras liko priblokštas. Pasidėjome puokštę ant stalo ir netrukus nieko neliko“, – prisimena E.Novikienė.
Dabar jai atrodo, kad pirmas kūrinys buvo paprastas, gal net vaikiškas.
Laikui bėgant jos puokštės darėsi vis originalesnės.
O pernai vasarą naršydama internete klaipėdietė aptiko informaciją apie Sankt Peterburge rengiamus nuotolinius maisto puokščių komponavimo kursus.
Lapkritį ji gavo du Jelenos Popovos floristikos mokyklos pažymėjimus – maisto floristikos ir Naujųjų metų floristikos bei dekoravimo sertifikatus.
Kūrinys greitai suvalgomas
Pernai pavasarį E.Novikova sukūrė saldumynų puokštę savo sūnui Lauriui, baigusiam ketvirtą klasę. Dar vienu kūriniu – vaisių krepšeliu – nudžiugino jo auklėtoją.
„Sūnus vis juokauja, kad jam tenka valgyti dešrą, sūrį ar vaisius su skylutėmis.
Visi maistiniai puokščių komponentai veriami ant medinių iešmelių. Jei iškart nepavyksta, dedi kitą gabalėlį, o tuos su skylutėmis negi išmesi, tenka suvalgyti.
Todėl savo pirmąja puokšte sūnus labai džiaugėsi. Visiems patinka – gražu, skanu, nenuvysta ir iškart nelieka“, – sakė teatro rekvizitininkė.
Pradžiugino bendradarbius
Skaniomis nedidelėmis valgomomis puokštėmis ji apdovanojo visus Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ statytojus po pernai rugsėjo viduryje vykusios premjeros.
E.Novikienei itin patinka gaminti puokštes pagal receptus. Tuomet į puokštę sudedama viskas, ko reikėtų patiekalui pagaminti. Jei tai „Cezario“ salotos, ant iešmelių suveriami rūkytos paukštienos krūtinėlės gabaliukai, žalios salotos, skrebučiai, įkomponuojama tarkuoto sūrio ir prisegamas receptas.
Gavusiam dovaną belieka viską suberti į dubenį, pridėti pagardų ir nešti ant stalo.
Visos puokštės skirtingos
Kartą ji gamino puokštę ir iš šviežios mėsos.
„Tuomet viską daryti reikia labai greitai ir dovanoti iš karto. Suvertą mėsą belieka supilti į puodą ar keptuvę ir pakepinti ar patroškinti. Viskas būna detaliai surašyta recepte“, – pasakojo E.Novikienė.
Savo sukurtų valgomų puokščių ji neskaičiuoja, kai kurias nufotografuoja – iš viso yra padovanojusi gal tris keturias dešimtis kūrinių iš mėsos gaminių, sūrių, vaisių, uogų, riešutų, daržovių, saldumynų.
Jos visos skirtingos, kiekviena įvyniota į kitokios spalvos ir formos popierių ar net perskaitytą laikraštį. Tokią pat sukurti nebūtų paprasta, o svarbiausia – neįdomu.
Kviesdami šią menininkų šeimą į svečius giminės ir bičiuliai nujaučia, kokią dovaną gaus.
Vidutiniškai vienai puokštei sukurti prireikia šešių valandų. Pirmiausia tenka supirkti reikalingus produktus, o paskui belieka pasitelkti vaizduotę.
Tapo meilės emigrante
Mogiliave gimusios ir gyvenusios E.Novikienės mergautinė pavardė – Jevstratova. Ji – meilės emigrantė.
Jos vyras Giedrius Novikas, Klaipėdos muzikinio teatro choro artistas, prieš 16 metų su uostamiesčio choru „Cantare“ dalyvavo Mogiliave vykusiame chorų festivalyje „Visagalis Dievas“.
Tuomet jai buvo patikėta globoti Lietuvos chorą.
„Tai buvo tokia romantiška istorija, meilė iš pirmo žvilgsnio“, – prisiminė E.Novikienė.
Po poros savaičių gavusi vizą ji atvyko pasisvečiuoti į Klaipėdą dešimčiai dienų, netrukus susiruošė ilgesnei – mėnesio viešnagei. O po jos taip ir liko pajūryje.
Buvusi pianistė tapo G.Noviko žmona ir pradėjo dirbti tame pačiame teatre aprengėja.
Jų sūnus augo teatro užkulisiuose nuo dvejų metų. Vienuolikametis groja trombonu ir pianinu.
G.Novikas ne tik puikiai dainuoja, bet ir groja klarnetu.
Kartais jie pasvarsto, ar nepabandžius kartu imtis kokio nors muzikos kūrinio.
