Prieš keletą metų onkologinės ligos diagnozę išgirdęs atlikėjas sakė, jog vakcinos labai laukė, tačiau gavęs ją jis pajuto ir šalutinį poveikį.
Savo įžvalgomis vyras pasidalijo savo feisbuko paskyroje.
„Tiesiog – atėjau, pasiskiepijau, išėjau.
Nors jau atrodė, kad to niekada neįvyks.
Turiu dabar rimtą priežiūrą. Joana šalia. Labai rūpinasi.
Vakar 12.00 gavau skiepą ir kažkaip labai greitai „susuko“ mane.
Apie 20.00 pradėjo kilti temperatūra.
Apie 21.00 pašoko iki 37.1, o kiekvieno vyro žmona žino, kad tai jau kritinė riba. Vyras krenta į lovą ir merdėja. Jam reikia nešioti arbatas ir būti šalia.
Situacija drastiškai pakito apie apie 22.00 temperatūrai peržengus 37.2 laipsnių ribą. „Vat, sakiau gi, kad kyla. Dabar jau visai blogai“. Ir žmona tiki, nutaiso liūdna veidą ir atneša paracetamolio sakydama, kad jei nesustos reiks gerti vaistus.
37.4 laipsniai. Viskas. Aš esu ameba. Nejaučiu nei rankyčių nei kojyčių. Krečia šaltis ir akys veržiasi iš orbitų. Žmona sumigdo vaikus ir būdi šalia leisgyvio vyro.
38 laipsniai. Kažkaip prašviesėja akyse. Bet svarbu neišsiduoti. Todėl sunkiai rinkdamas žodžius prašau, kad dar arbatos padarytų ir būtinai naktį man matuotų tempertūrą. Kad nesudegčiau.
Šiandien jau sveikas. Manim rūpinasi Joana. Tai čia be variantų – viskas bus gerai.
Gal minimaliai maudžia skiepo vietą. Dar maudžia širdį.
Aš labai laukiau skiepo. Nes tiesiog bijojau dėl savo buvusios ligos. Aš žinojau, kad yra tų, kuriems tas skiepas labiau reikalingas – gydytojai, lėtiniai ligoniai, šiuo metu besigydantis ar ką tik gydymą pabaigę onkologiniai pacientai, vyresnio amžiaus žmonės ir t.t. Tai buvo visiškai akivaizdu – gyvybės ir mirties klausimas.
Jei kartais pasitaikydavo kokių asilų, kurie apgaulės būdu gaudavo skiepą, aš per daug nepykau, nes atvejai vienetiniai. Nebuvo jausmo, kad aš mažiau svarbus.
Kol Seime prieš kelias savaites negimė geniali mintis paskiepyti... Save pačius! Ir štai išrinktieji tautos atstovai postina nuotraukas po skiepo ir t.t.
Žiūrėjau aš į tas nuotraukas ir taip pikta. Kas tai buvo? Tūkstančiai lėtinių ligonių laukia savo eilės, o čia išlenda desantas „savanorių“. Pasakykite, kaip jaučiatės?
Bet reikia važiuoti toliau. Peržiemojome žiemą, peržemosim ir pavasarį.
„AstraZeneca“ visiškai nebaisus skiepas. Nebijokite. Paraginkite savo vyresnio amžiaus pažįstamus skiepytis“, – sakė jis.
