Iki didžiosios „Eurovizijos“ skaičiuojant paskutines dienas ne vienam galvoje kirba klausimas – kaip Lietuvai seksis šių metų konkurse.

Prognozės greitai keičiasi, ne visuomet būna tikslios, o kartais jomis visai neverta pasikliauti – taip mano dainininkė, muzikos profesionalė Ieva Narkutė (38 m.).

Jau ne vienus metus žinoma moteris prisideda, kad Europa pamatytų geriausią šalies pasirodymą. Ir šiais metais nacionalinės atrankos komisijos narės pareigas užėmusi I. Narkutė sprendė, kas Vienoje neš Lietuvos vėliavą.

Šių metų atstovui Tomui Alenčikui-Lion Ceccah jau pradėjus aktyvų pasiruošimą pačioje Austrijoje, atlikėja pasidalijo savo įžvalgomis ne tik apie konkursą, bet ir lietuvaičio pasirodymą.

[[ge:lrytas:lrytas:42236422]]

– Praėjusiais metais, kai kalbėjomės apie konkursą, užsiminėte, kad „Eurovizija“ mėgstate domėtis jau šventinės savaitės metu. O kaip šiemet – galbūt teko šiek tiek susipažinti su dalyvių pasirodymais, gal apie juos spėjote susidaryti nuomonę?

– Šiemet „Eurovizija“ mane užklupo kiek netikėtai. Po nacionalinės atrankos finalo atsipalaidavau– atrodė, kad gegužė dar labai toli. Bet žiūriu, kad ji jau „ant nosies“.

Tiesą sakant, mačiau gal tik gal keleto šalių išrinktus atstovus. Nesu ta, kuri įdėmiai seka prognozes, lažybininkų lenteles.

[[ge:lrytas:lrytas:42249265]][[ge:lrytas:lrytas:42160455]][[ge:lrytas:lrytas:42177936]]

Labiau mėgstu tą „eurovizinį“ įspūdį pasilikti konkurso savaitei ar tiems keliems vakarams. Tikiu, konkursas labiau yra įspūdžio ir tų trijų minučių šventė.

– Paminėjote prognozes. Kalbant apie jas, lažybininkai svyruoja – iš pradžių buvo prognozuota, kad lietuviams varžytis finale šansų mažai, dabar tikimybė auga. Kaip vertinate jūs – ar pateksime į finalą?

– Mano nuomonė ir tai, ar pateksime į finalą, yra du skirtingi dalykai. Manau, kad patekimas neturėtų būti pagrindinis akcentas – nei mums, žiūrovams, nei pačiam Tomui, kuris bus scenoje.

Žinoma, patekti smagu ir to reikėtų. Manau, nepaisant to, kas ką prognozuoja, būsime finale.

Šių metų pasirodymas yra pakankamai unikalus ir įsimenantis, jis turėtų palikti įspūdį didelei daliai žmonių. Mes scenoje turime tikrą šou, tikrą efektą, tikrą išvystytą pasirodymo dramaturgiją.

[[ge:lrytas:lrytas:42251708]]

Netikiu, kad tai nesuveiktų – turime visus šansus būti finale. O svarbiausia – turime progą pasidžiaugti ir išdidžiai palaikyti savo artistą.

– Mes, lietuviai, esame pratę lyginti. Praėjusiais metais turėjome visai kitokio stiliaus kūrinį – alternatyvą, o šiemet – daugiau teatrališkumo. Kaip manote, ar bendroje lentelėje Lion Ceccah turėtų būti aukščiau už praėjusių metų atstovus grupę „Katarsis“?

– Gyvenime mėgstu duomenis ir lenteles, bet „Eurovizija“ nėra tas dalykas, į kurį žiūrėčiau per šią prizmę. Labiau norėčiau pasidžiaugti pastarųjų net ne dviejų, o greičiausiai penkerių metų Lietuvos tendencija: mes siunčiame labai autentiškus numerius.

Kiekvieni metai skirtingi, bet juos vienija tai, kad artistai tiesiog daro tai, ką moka geriausiai. Jie parodo save – be kompromisų, didelių norų ir siekių patikti, įtikti.

[[ge:lrytas:lrytas:42251692]]

Siunčiame daug dainų lietuvių kalba, nors už Lietuvos ribų kalbos niekas nesupranta. Tas posūkis nuo populiariosios srovės ir apsimetinėjimo, į save, vidinį pasaulį – mane žavi labiausiai.

Tiek praėjusių, tiek šių metų atstovai yra tiek skirtingi, tiek panašūs, nes tiesiog yra savimi ir už tai nieko neatsiprašinėja. Tai yra didžiulė jėga, kurią žmonės mato kiaurai.

Todėl Tomas užtikrintai nacionalinę atranką ir laimėjo tokiu dideliu skirtumu. Kai matai žmogų, kuris 100 proc. atsiduoda savo vizijai ir neketina daryti kitaip, negali likti abejingas.

Tai labai įkvepia ir patiems gyvenime būti drąsesniems priimant sprendimus, pasirinkimus. Tai labai žmogiška – ateiti su savo tikrąja versija ir ją atstovauti 110 proc.

Man šis posūkis labai patinka. Pasikartosiu: mes tiesiog siunčiame autentiškus artistus tikrąja to žodžio prasme.

Žinoma, ne visi žiūrovai įsijungia „Euroviziją“ ieškodami autentikos – vieniems tai tiesiog vakarėlis, kitiems – gražūs kūnai ar viena gera, įsimenanti daina, pagal kurią norėsis šokti pusę metų. Kiekvienas randame tai, ko ieškome, priklausomai nuo to, kaip suformuluotas mūsų paieškos tikslas.

– Nacionalinėje atrankoje jau matėme labai stiprų pasirodymą, pats Lion Ceccah užsiminė, kad jį dar tobulins. Įdomu, kaip profesionalė, kaip manote: ar didžiajai scenai reikia dar stipresnių sprendimų, ar tai, ką matėme Lietuvoje, jau yra pakankama sužavėti Europą?

– Jei pats Tomas jaučia vidinį poreikį ir turėjo idėjų, ką sustiprinti ar pakeisti turint daugiau laiko, resursų ar įkvėpimo dar prieš nacionalinės atrankos laimėjimą, tegu tai daro, tobulina ir ieško.

[[ge:lrytas:lrytas:42251706]]

Tačiau keisti vien todėl, kad laimėjai atranką ir dabar neva privalai kažką daryti dėl skonio ar intrigos – tai su galutiniu rezultatu nesusiję purslai.

Kiekvienas pokytis, stovėjimas scenoje privalo turėti aiškią motyvaciją. Jei artistas žino, kodėl juda vienaip ar kitaip, kodėl pasirinko būtent tokį drabužį – jokie pokyčiai nereikalingi. Ir lygiai taip pat, jei jaučia, kad pokyčiai reikalingi – tai turės priimti ir publika. Svarbiausia yra tas vidinis sklandumas. Jis labai jaučiasi: kai žmogus daro kažką neužtikrintai, tai matosi kiaurai.

Mūsų šių metų atstovo atveju man klausimų nekyla – jam visiškai aišku, ką ir kodėl jis daro, apie kalba. Jis – didelę patirtį turintis artistas, todėl juo reikia tiesiog tikėti. Tai juk loterija, tad nereikia apsimetinėti, kad yra kitaip.

– Kaip muzikos profesionalė, ką galėtumėte palinkėti Lion Ceccah eurovizinės kelionės metu?

– Aš neturiu linkėjimo, greičiau konstatavimą: aš manau, kad jis viską žino ir turi viską, ko reikia. O ko neturi – galbūt to ir nereikia, arba dar spės susirasti.

Man ramu. Tomas yra tvirtas, užtikrintas savyje kaip žmogus ir pakankamai talentingas, kad susitvarkytų su šia užduotimi. Tad tiesiog – sėkmės, drąsos ir sužydėjimo.

Ieva Narkutė įvertino Lion Ceccah šansus „Eurovizijoje“: „Nereikia apsimetinėti“