Vilniaus maratonas

Vilniaus maratono ištakos siekia 1990 metus Pirmasis maratonas Vilniuje surengtas dar 1990 metais. Vyko ne kasmet, su pertraukomis, ir sulaukė 2001 metų, kai Lietuvos lengvosios atletikos federacija surengė masinį bėgimą „MAXIMA taurė“, tapusį šios gražios miesto ir bėgimo šventės pirmtaku. 2004 m. rugsėjo 11 d. 42 kilometrai 195 metrai Vilniaus gatvėmis atvertė dar vieną puslapį miesto istorijoje. Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių.

Nuo 2006 m. maratono organizatoriai į renginio programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį. 2007-aisiais į ketvirtą kartą surengtą šventę atvyko du profesionalūs bėgikai iš Kenijos. Vienas jų, Richardas Rotichas, nugalėjo maratono distanciją įveikęs per 2 val. 21 min. 15 sek. ir taip pagerinęs tarptautinio Vilniaus maratono aukščiausią rezultatą.

2008-aisiais vilnietė bėgikė Diana Lobačevskė pagerino trasos moterų laimėjimus nubėgusi maratoną per 2 val. 45 min. 31 sek. 2014 m. bėgikė Vaida Žūsinaitė pagerino tarptautinio Vilniaus maratono trasos geriausią rezultatą – 42,195 km įveikė per 2 val. 43 min. 13 sek.

2019 m. „Rimi“ Vilniaus maratonui paruošta vieno rato trasa maratono distancijoje. Prisidėjo 24,5 nauji kilometrai, o ilgiausio nuotolio bėgikams atsivėrė dar daugiau Vilniaus miesto atspalvių – Senamiestis, Verkių, Vingio parkai, Neries krantinė. 2020 m. tarptautinis Vilniaus maratonas tapo „Rimi“ Vilniaus maratonu. Šis maratonas – vienas sparčiausiai augančių bėgimo renginių Baltijos šalyse, mat 2019 metais visose renginio distancijose dalyvavo per 11 tūkst. dalyvių.

Vilniaus maratone dalyvauja bėgikai iš įvairių pasaulio šalių. 2019 metų bėgime varžėsi net 1560 užsieniečių iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, JAV, Ukraina, Australija. Savo distanciją ras kiekvienas: čia laukia ne tik maratono (42,195 km) ar pusmaratonio (21,098 km) distancijos, bet ir trumpesnės 10 km, 5 km trasos bei vaikų 200 m bėgimas.