Tiesa, viešojoje erdvėje jau kurį laiką netyla kalbos, kad informacija apie kartu su prezidento rinkimais vyksiantį referendumą yra labai skurdi, o kai kurie gyventojai apie tai apskritai nėra nieko girdėję.
Prie balsadėžių susirinkę vilniečiai pastebėjo ir tai, kad referendumo biuletenyje formuluojamus teiginius esą gana sunku suprasti, o mažiau į pilietybės klausimus įsigilinęs žmogus netgi galėtų būti suklaidintas. Į tokius nuogąstavimus atsakė ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Antradienio rytą atiduoti savo balso į Vilniaus Lukiškių aikštėje įsikūrusi išankstinio balsavimo punktą atvykusi ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad dabar iš esmės yra sprendžiama, ar pilietybės klausimas bus reguliuojamas konstituciniu įstatymu.
„Yra išbraukta ta dalis, kuri kalba apie tik išskirtinius atvejus. Tai jei taip visiškai paprastai – reikia balsuoti „taip“ tiems, kas nori, kad jų giminės, artimieji, draugai, kurie gyvena užsienyje, turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – aiškino A.Armonaitė.
Ji taip pat įvertino ir kritiką dėl daug diskusijų sukėlusios Laisvės partijos agitacinės reklamos feisbuke, kurioje pavaizduotas degantis kūdikis.
„Jeigu į referendumą ateis daugiau žmonių – aš manau, kad tai yra gerai. Gal tai ir buvo provokacija, bet jeigu daugiau žmonių sužinojo apie referendumą, jeigu daugiau žmonių balsuos, dienos pabaigoje Lietuvai tai bus geriau“, – nurodė ministrė.
A.Armonaitė ragino balsuoti ateinančius žmones imti abu biuletenius, nes, anot jos, renkame ne tik prezidentą, todėl parodyti savo poziciją yra labai svarbu.
Kai kurie pasirinko nebalsuoti
Visgi kai kurie prie balsavimo punkto Lukiškių aikštėje sutikti rinkėjai teigė sunkiai suprantantys, ką perskaitė referendumo biuletenyje, ir apskritai šiuo klausimu pasigedo aiškesnės komunikacijos.
„Visiškai neaišku – vieni su kitais klaidina per televiziją ir čia tuščias reikalas. Dūšioj esu už, bet kadangi visi taip klaidino, balsavau prieš. Čia paskutiniu metu pradėjo agituot Seimo nariai, kad čia nereikia, kad to įstatymo jie neparuošę, tai labai nusivyliau.
Jokio aiškumo nėra, ir Seimo darbu esu labai nusivylęs – tiesiog vaikų darželis“, – kalbėjo 82-ejų vilnietis Antanas Algirdas.
O štai sostinėje gyvenanti Daiva teigė, kad pasidomėjus vaizdas dėl referendumo jai pačiai – jau aiškesnis.
„Yra klaustukų, bet net nežinau – aš domėjausi, esu už tai, kad dvi pilietybės būtų, nes Lietuvoje ir taip mažai žmonių, tai nepraraskime ir to, kas išvažiavę. Vis tiek daug kas sugrįš“, – portalui lrytas.lt sakė moteris.
Tiesa, ji sutiko, kad dėl pakankamai sudėtingos formuluotės kai kurie rinkėjai net ir netyčia gali suklysti.
„Žinoma, kad gali“, – svarstė Daiva.
Balsavimo punktą apie pusę dešimtos ryto palikusi Liucija dėl pilietybės apskritai nebalsavo.
„Ne, man neaišku ir nebalsavau. Perbraukiau, sugadinta, ir viskas. Aš nesuku jau galvos“, – paaiškino moteris.
Visgi kitiems kalbintiems vilniečiams referendumo formuluotė tokia sudėtinga nepasirodė.
„Viskas pakankamai aišku, nesudėtinga. Tiesiog panaikino seną formuluotę ir liko, kas liko“, – antradienio rytą sakė Tomas.
Savo ruožtu su žmona balsuoti atvykęs Rimvydas įsitikinęs, kad žinodamas savo poziciją žmogus nesunkiai pasirinks ir atitinkamą variantą.
„Nereikia aiškintis kiekvienos smulkmenos – pirmiausia reikia žinoti, ko aš pats noriu. Tada viskas aišku. Jeigu „taip“, tai būsim visa Lietuva didelė, jei „ne“ – tai ne. Jeigu žmogus nori, tai jam bus aišku, formuluotės bus aiškios, o jei nenori, tai bus neaišku“, – dėstė vyras.
Pateikė paaiškinimą
VRK atstovė Indrė Ramanavičienė portalui lrytas.lt priminė, kad nutarimą paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo prieš nepilnus metus priėmė Seimas po to, kai parlamentarų balsų dauguma buvo pritarta Seimo narių iniciatyvinės grupės pateiktam įstatymo projektui, kuriame ir buvo suformuluotas būtent šis tekstas, kurį rinkėjai ras biuletenyje.
„Taip Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri parengė referendumo biuletenio maketą, atsirado pareiga perkelti referendume sprendžiamą klausimą tiksliai taip, kaip nusprendė Seimas.
Svarbu suprasti, kad referendumu siūloma keisti patį svarbiausią valstybės įstatymą – Konstituciją, koreguoti ją atsisakant vieno sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ ir kiek papildant nuostatą apie tai, kad rinkėjų daugumai pritarus, pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką nustatytų konstitucinis įstatymas.
Šiuo referendumu siūlomas keisti straipsnis yra pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuriame kalbame apie svarbiausias Valstybės vertybes, jos pamatus. Referendumu pritarus Konstitucijos pakeitimui, jis įsigaliotų iš karto referendumo rezultatų paskelbimo“, – komentavo I.Ramanavičienė.
VRK atstovės teigimu, piliečiai turi būti tikri, kad toks tekstas, už kurį jie balsavo, būtų įrašytas į Konstituciją, nes referendume patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Būtent todėl ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
„Paprastai kalbant, referendumu dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo sprendžiamas klausimas, ar išsaugoti tų mūsų piliečių, kurie yra išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos pilietybę tais atvejais, kai jie įgyja kitų valstybių pilietybę.
Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę“, – dėstė I.Ramanavičienė.
Pasak jos, jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį „taip“, jis pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
O jeigu rinkėjas balsuos „ne“, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui, ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę.
„Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta balsavimo biuletenyje“, – aiškino VRK atstovė.
Referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateitų daugiau kaip 50 procentų rinkėjų nuo bendro rinkėjų skaičiaus.
Referendumo nuostata būtų priimta, jei jai pritartų (pažymėtų langelį TAIP) daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Rinkėjų skaičius yra daugiau kaip 2,38 milijono. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia kad dalyvautų bent 1,19 milijono rinkėjų.
Kad būtų pritarta Konstitucijos pakeitimui, reikia, kad dalyvautų gerokai daugiau rinkėjų ir iš jų bent 1,19 milijono balsuotų „Taip“. Jei tiek pritarimo balsų nebus surinkta, referendumo nuostata nebus priimta.
