Sekmadienio vakarą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai magistraliniame kelyje Bauskė–Panevėžys ties Škilinpamūšio kaimu (Pasvalio r.) patikrinti sustabdė maršrutu Ryga–Štutgartas vykusį Lietuvoje registruotą maršrutinį autobusą.
Keleivių dokumentų kontrolės metu pasieniečiams įtarimų sukėlė vieno keleivio pateiktas Prancūzijos piliečio pasas. Nuotrauka jame visiškai nesutapo su realia pateikėjo išvaizda. VSAT pareigūnai netruko išsiaiškinti, kad dokumento nuo praėjusio spalio ieško prancūzų policija.
Keleivis turėjo ir Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotą prieglobsčio prašytojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad į Vokietiją neteisėtai keliavo ir Prancūzijoje ieškomu dokumentu mėgino pasinaudoti 40-ties Centrinės Afrikos Respublikos pilietis.
Šiaulių pasieniečiai afrikietį sulaikė. VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje dėl dokumento pagrobimo ir jo panaudojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Po apklausos įtariamajam paskelbta apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras siūlo įtariamajam skirti 3 400 eurų baudą.
Užsienietis buvo perduotas Migracijos skyriaus pareigūnams. Artimiausiu metu jis bus grąžintas Latvijos, į kurią neteisėtai buvo patekęs iš Baltarusijos, pasieniečiams.
Vėlų trečiadienio vakarą jau minėtos pasienio užkardos pareigūnai toje pat Pasvalio rajono vietoje patikrinti sustabdė dar vieną iš Latvijos įvažiavusį autobusą, vykusį maršrutu Talinas–Berlynas, su lietuviškais valstybinio numerio ženklais.
Tikrinant keleivių dokumentus, vienas iš jų pasieniečiams kaip kelionės dokumentą pateikė Latvijos užsieniečio elektroninę asmens tapatybės kortelę, ant kurios skersai latvių ir anglų kalbomis buvo užrašyta: „Negalioja kelionėms“. Užsienietis taip pat turėjo pernai spalį Latvijoje gautą prieglobsčio prašytojo dokumentą.
Dokumentų patikros metu nustatyta, kad 24-erių Malio pilietisneturi kelionės dokumento, galiojančios vizos ar leidimo gyventi, suteikiančio teisę atvykti ir būti Šengeno erdvėje.
Autobuso vairuotojas paaiškino, kad Rygos autobusų stotyje į autobusą įlipęs malietis vyko į Varšuvą, nors vyriškis teigė važiuojantis į Kauną.
VSAT pareigūnai vyriškiui tęsti kelionės nebeleido, jis buvo išlaipintas ir pristatytas į Šiaulių pasienio užkardą. Jau antradienį jis bus grąžintas Latvijos pasienio pareigūnams.
Tokia schema, kai iš Baltarusijos į ES besibraunantys migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus procedūras ieško galimybių sprukti į Vakarų Europą, – įprastinė. Latvija ir Lietuva tokių asmenų teise išeiti iš apgyvendinimo vietų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Pernai iš Latvijos apgyvendinimo centrų pabėgusių užsieniečių Lietuvoje ir Lenkijoje sulaikyta ketvirtis tūkstančio, o dar beveik tūkstantis įkliuvo tokių, kurie į Latviją nelegaliai pateko iš Baltarusijos ir iškart bandė per Lietuvą vykti į Vakarų Europą.
Pernai VSAT fiksavo didelį neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos padidėjimą. Iš viso 2023 m. buvo sulaikyti 1 193 neteisėti migrantai, kurie gabenti ar patys vyko iš Latvijos, į kurią jie dažniausiai neteisėtai įsibrovė iš Baltarusijos.
2022 m. buvo sulaikyti tik 84 neteisėti migrantai.
Pernai du trečdalius tokių užsieniečių sulaikė Lietuvos pareigūnai prie ES vidaus sienų su Latvija ir Lenkija, kur nėra nuolatinės kontrolės, arba šalies viduje. Trečdalį migrantų dar sulaikė Lenkijos pareigūnai.
Tokius atėjūnus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai paprastai grąžina kolegoms iš Latvijos.
VSAT duomenimis, penktadalis, t. y. 256 asmenys, pernai iš Latvijos per Lietuvą į Vakarų Europą mėginusių patekti migrantų buvo neteisėtai pasišalinę iš šios šalies užsieniečių apgyvendinimo centrų. Likę 80 proc., t. y. 937 asmenys, iš Baltarusijos neteisėtai kirtę Latvijos sieną bandė vykti per Lietuvą savo tikslo valstybių link.
Pernai Lietuvos VSAT pareigūnai sulaikė 168 neteisėtų migrantų gabentojus. Pagal pilietybę daugiausia tarp jų buvo Latvijos piliečių – 53.
Į neteisėtą žmonių gabenimą įsitraukę asmenys stengdavosi užtikrinti migrantų pasitikimą prie Latvijos sienos su Baltarusija arba prie Latvijos užsieniečių apgyvendinimo vietų ir gabenti užsieniečius iš šios šalies per Lietuvą jų tikslo valstybių Vakarų Europoje link, dažniausiai – į Vokietiją.
Užsieniečiai iš Latvijos neteisėtai vykdavo ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis grupėmis nuo kelių iki daugiau kaip dvidešimties asmenų, bet kartais, apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais, pasirinkdavo maršrutinius autobusus.
2023 m. Latvija patyrė itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Į Latviją pernai brovėsi ir nebuvo įleista beveik puspenkto karto daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą, atitinkamai 13 868 ir 2 643.
Nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo svarbesnis nei Latvija rytinės kaimynės taikinys. Ir 2021 m., ir 2022 m. į Lietuvą mėgino patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.
