Kas yra vitaminas D ir kodėl jis toks svarbus mūsų organizmui?
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris kartais vadinamas hormonu arba prohormonu. Veiklioji vitamino D forma yra kalcitriolis ir jo veikimas organizme – labai plataus spektro.
Kalcitriolis labai svarbus ne tik kalcio, bet ir fosfatų apykaitai organizme. Jis taip pat skatina tam tikrų kaulinių ląstelių aktyvumą, susijusį ne tik su kaulinio audinio mineralizacija, bet ir su augimu bei atsinaujinimu. Kaulinių ląstelių augimas ypatingai svarbus vaikams, o kaulinio audinio struktūros palaikymas ir atsinaujinimas būtinas suaugusiesiems ir senyviems pacientams.
Vitaminas D taip pat būtinas ir normaliai širdies veiklai, mat jis prisideda prie kalcio apykaitos, o kalcio jonai, kaip žinia, padeda palaikyti normalų širdies ritmą ir funkciją. Kalcitriolis būtinas ir normaliai imuninės sistemos veiklai, insulino ir prolaktino (bei kitų hormonų) apykaitai. Taip pat paskutiniu metu pasirodo itin daug duomenų apie tai, kad normalus vitamino D kiekio organizme palaikymas svarbus depresijos ir nerimo bei kai kurių vėžinių susirgimų prevencijai – tokią informaciją patvirtina vis daugiau tyrimų. Vitaminas D svarbus ne tik fizinei bei emocinei sveikatai, bet ir mūsų grožiui, tarkime, plaukų slinkimas, įvairios odos problemos (pavyzdžiui, egzema) gali taip pat informuoti apie galimą vitamino D nepakankamumą.
Kaip gauti pakankamai vitamino D?
Vitamino D galima gauti keliais būdais:
- Su saulės šviesa – veikiant ultravioletiniams spinduliams vitaminas D gaminamas tam tikrose odos epidermio ląstelėse;
- Su maistu – vitamino D daugiau yra riebioje žuvyje ir jos produktuose, pavyzdžiui, laukinėse lašišose, upėtakiuose, menkių kepenyse ir jų aliejuje. Taip pat nemažai vitamino D randama piene ir jo produktuose (ypač tuose, kurie gausiau papildyti vitaminu D). Norint gauti daugiau vitamino D, verta valgyti daugiau kiaušinių trynių, nes juose šio riebaluose tirpaus vitamino taip pat aptinkama gana nemažai. Vitamino D aptinkama ir apelsinų sultyse, avižinėje košėje bei grybuose, vis dėlto didžiausi jo kiekiai kaupiami riebiose jūrinėse žuvyse ir menkių kepenėlėse – kituose maisto produktuose šio vitamino, palyginus, nėra daug.
- Su maisto papildais ir vaistiniais preparatais – yra pačių įvairiausių maisto papildų ir vaistinių preparatų farmacinių formų. Populiariausios – minkštosios kapsulės, kuriose yra riebaluose tirpaus vitamino D. Tačiau vitaminas D iš tam tikrų maisto papildų ar vaistų įsisavinamas nevienodai, tarkime, geriau ir lengviau įsisavinamas gyvulinės nei augalinės kilmės vitaminas D, vienos vitamino D formuluotės įsisavinamos lengviau nei kitos, o kai kuriems pacientams dėl tam tikrų jų sveikatos aspektų privalu vartoti pakeistų savybių vitaminą D.
Nesvarbu, kokiu būdu būdu gaunamas vitaminas D, iš pradžių jis būna neaktyvus, o aktyvinamas jis vykstant tam tikriems procesams kepenyse ir inkstuose. Kai kuriems vitamino D preparatams gali „neprireikti“ etapo, vykstančio kepenyse, todėl poveikio gali būti sulaukiama greičiau. Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju.
Kiek reikėtų suvalgyti riebios žuvies, kad gautume reikiamą vitamino D paros normą?
Vienas naudingiausių maisto produktų, kai reikia palaikyti pakankamą vitamino D kiekį organizme arba jo naudinga gauti papildomai, yra riebios jūrinės žuvys. Skaičiuojama, kad suvalgius apie 100–150 g riebios jūrinės žuvies, pavyks gauti pakankamą paros vitamino D normą. Reikėtų nepamiršti, kad nelaisvėje užaugintos žuvys vitamino D turi mažiau, tad, jei yra galimybė, reikėtų valgyti tik jūrines žuvis ir, jei tik įmanoma, ja mėgautis bent kelis kartus per savaitę. Vaikams iki vienerių metų amžiaus per dieną reikėtų gauti apie keturis šimtus TV vitamino D, vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems – apie šešis šimtus TV, o štai senyvo amžiaus asmenims šio vitamino reikia daugiau – bent po aštuonis šimtus TV per parą, o dažnu atveju – ir žymiai daugiau, ypač jei kaulų tankio ir masės mažėjimo rizika ypatingai didelė.
Reikalingo vitamino D kiekis per parą priklauso ir nuo to, ar pacientui būdingas trūkumas, ar ne – gali tekti vartoti ir žymiai didesnes, gydomąsias vitamino D paros normas, o kai normalus kiekis „atstatomas“, tuomet dažnu atveju rekomenduojama vitaminą D palaikomosiomis dozėmis vartoti arba nuolat, arba bent jau šaltuoju metų laiku, kai vitamino D atsargos organizme išeikvojamos kur kas greičiau.
