Palyginti daug keliaujanti „Versus“ komanda išbandė naujovę – neseniai pristatytą bendrovės „Eurolines“ maršrutą moderniu „Lux Express“ autobusu iš Klaipėdos į Rygą. Tokią paslaugą pradėję teikti vežėjai nusitaikė į verslo įmonių darbuotojus: patogiuose autobusuose veikia nemokamas bevielis „Wi-Fi“ internetas, galima pakrauti nešiojamojo kompiuterio ar mobiliojo telefono bateriją, nemokamai pasklaidyti naujausią spaudą, išgerti kavos. Toks keliavimas primena skrydį verslo klase, tačiau šiek tiek pasitempti dar reikėtų ir šios paslaugos teikėjams, ir ja besinaudojantiems keleiviams.

Pradėkime nuo maršruto. Akivaizdu, kad dauguma verslo įmonių susikoncentravę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl vykti į komandiruotę kaimyninėn Latvijon patogiausia iš savo miesto. Kai paskutinę birželio savaitę atlikome šį kelionės testą, „Lux Express“ autobusai į Rygą važiavo tik iš Klaipėdos ir Šiaulių, tiksliau, iš Klaipėdos per Šiaulius.

Liepos pradžioje „Eurolines“ paskelbė, kad analogiškų autobusų „Eurolines Baltic“ reisus į Rygą pradeda ir iš Vilniaus (per Panevėžį). Kaip ir iš Klaipėdos bei Šiaulių, taip ir iš Vilniaus į Rygą ir atgal autobusai kursuoja tris kartus per dieną – anksti rytą, per pietus ir vakare.

Jeigu skaičiuojate kiekvieną savo minutę ir jums svarbi kelionės trukmė, turėtumėte žinoti, kad automobiliu iš Klaipėdos į Rygą per Šiaulius nuvyksite maždaug per 4 valandas, o „Lux Express“ autobusu – per penkias. Jeigu važiuodami automobiliu rinksitės ne tokį populiarų maršrutą pajūriu ar per Plungę, Telšius, užgaišite beveik 5 valandas. Iš Šiaulių pasiekti Rygą „Lux Express“ autobusu prireiks 2 valandų 20 minučių, automobiliu – 2 valandų; iš Vilniaus „Eurolines Baltic“ autobusu – beveik 5 valandų, automobiliu – beveik keturių.

Jeigu kelionės trukmė nėra tokia svarbi arba šį laiką norėtumėte praleisti ne vairuodami, o dirbdami (ar mąstydami, ilsėdamiesi), keliavimas „Lux Express“ autobusu kaip tik tai, ko jums reikia.

Pasirinkimo laisvė

Įlipę į autobusą pirmiausia dairomės to, kas buvo žadėta bendrovės tinklalapyje ir specialiame lankstinuke. Autobusas naujas ir švarus, parengtas kelionei. Į akis krinta keleiviams skirti laikraščiai. Pirmoje sėdynių eilėje, iškart už vairuotojo nugaros, jie sudėti į krūvą, neseniai paimti iš spaustuvės, vis dar su celofaniniu apvalkalu. Paimame kelis ir sklaidydami pastebime, kad kai kurie iš jų kiek pasenę. Keliavome ketvirtadienį, o tarp jų radome ir pirmadienio spaudos. Gal dar nespėjo išmesti?

Keliaujančių nedaug, tad įsitaisome ne mūsų bilietuose nurodytose vietose, o tose, prie kurių yra medinis staliukas – čia patogiau pasidėti nešiojamuosius kompiuterius ir išbandyti, kaip autobuse veikia interneto ryšys.

Kiekvienai sėdimų vietų porai yra 220 V įtampos elektros lizdas – įjungiame savo kompiuterius, kad krautųsi baterijos. Vairuotojo teigimu, srovės pakaktų, kad vienu metu autobuse veiktų trys plaukų džiovintuvai arba vienas lygintuvas.

[13:14:54] A. B.: Labas. „Eurolines“ autobusas su internetu?

[13:31:26] T. J.: Taip, čia kelionės testas.

[13:33:25] A. B.: Kai perskaičiau jų pranešimą spaudai, labai susidomėjau, kaip jie tai įgyvendino.

[13:34:10] T. J.: Rodo, kad signalas excellent, bet „Skype“ ikonėlė karkartėmis „sukasi“ ir puslapius lėtokai krauna. Bet naudotis galima.

Tenka pripažinti, kad internetas ne pats sparčiausias, tačiau jeigu tikrai norėsite dirbti ir jums tikrai reikalingas interneto ryšys, atkaklumas nugalės. Tokia situacija man primena vieno kolegos aprašytas pasirinkimo galimybes: lėktuve geriame tokią kavą, kokią mums patiekia, nes kitokios tiesiog negalime rinktis. Kitaip sakant, yra tik dvi galimybės – gerti arba negerti. Taip pat ir su internetu „Lux Express“ autobuse – naudotis tokiu, koks yra, arba visai nesinaudoti.

[14:55:49] V. R.: Iš kur transliuoji?

[14:56:04] T. J.: Dabar Šiauliuose. Iš čia – į Rygą.

[14:56:28] V. R.: Stovit ar važiuojat?

[14:56:35] T. J.: Važiuojam.

Ir vairuotoją, vežusį mus į Rygą, ir jo kolegą, autobusą vairavusį atgal į Klaipėdą, norime pagirti – priekaištų dėl vairavimo stiliaus, elgesio su keleiviais, dėmesio jiems, vairuotojų aprangos neturime. Tai, kas sakoma informaciniame filmuke vos pajudėjus autobusui: „Pagalbos įvairiais klausimais galite kreiptis į didelę patirtį turintį mūsų vairuotoją“, – tikra tiesa. Vis dėlto tenka pripažinti, kad dirbti lėktuve gal patogiau – ne taip krato. Ilgiau padirbėjusi autobuse pasijuntu prastai. Tai tas pats, kaip skaityti knygą važiuojant automobiliu – tą gali ne visi. Tačiau tai – ne autobuso problema.

Keleiviams reikia pasitempti

Laikraščiai perskaityti, e. paštas patikrintas, su bičiuliais „Skype“ pasilabinta, netgi spėta pasnausti erdvesnėse negu kituose autobusuose sėdimosiose vietose. Keliaujame pasikalbėti su vairuotoju. Jis papasakoja, kad šių metų gamybos autobuse esantis tualetas jau sugedęs, mat vienas su žmona važiavęs vyriškis, slapta nuo jos tualete išgėręs butelaitį, įkalčius nusprendė „nuskandinti“. Žinoma, stiklinis butelis užstrigo.

Keleiviai dažnai nemoka pasinaudoti ir karštų gėrimų automatu. Jie paspaudžia pasirinktą gėrimą žymintį mygtuką prieš tai nepadėję vienkartinio puodelio – gėrimas bėga ant žemės, o prie aparato telkšo bala.

Beje, kavos? Kavos. Kaip jau aptarėme anksčiau, yra tik dvi galimybės – gerti arba negerti. Automatiniam kavos aparatui didelių reikalavimų kelti apskritai nederėtų, todėl daug iš jo ir nesitikėjome. Vis dėlto kava buvo labiau pienas negu kava su pienu.

Gerą įspūdį paliko įžanginis pažintinis filmukas, taip pat visos kelionės metu rodyti muzikiniai vaizdo klipai. Jie netrukdo dirbti, neblaško, puikiai tinka „fonui“, o ir skambančios muzikos garsas optimalus – ji nei per garsi, nei per tyli, pats tas (tiesa, važiuojant atgal į Klaipėdą garsas buvo išjungtas, žiūrėjome begarsius klipus).

Grįžtant atgal ima trūkinėti interneto ryšys, tad su kolega pro langą stebime už greitkelį nuo pakelės miškų skiriančios tvoros stovinčius gyvūnus – jie niekaip neranda išėjimo į kitą kelio pusę. Kai iškilo šios tvoros, jo tiesiog nebėra.