Įkaitai - savo valia. Lietuvoje, atrodo, atrasta panacėja. Štai gydytojas pacientui per žemą kraujospūdį rekomendavo didinti kasdiene 100 mililitrų brendžio porcija.

Nuo pavasarį praūžusios gripo bangos daugybė žmonių gynėsi pusbuteliais brendžio su citrina arba degtinės ir pirties kompleksais.

Alkoholiu bandoma įveikti depresiją, opas, širdies ligas. Ir tai nėra išskirtinai vyriškas gydymosi metodas - moterys jam irgi neabejingos.

Toks neatsakingas požiūris į alkoholį - kvailumo ar nežinojimo padarinys? Kodėl žmonės savo valia tampa alkoholio įkaitais?

Mazochistinio tipo asmenybės

„Nėra tokio dalyko kaip alkoholizmas ar alkoholikas, tėra alkoholiko vaidmuo tam tikrame psichologiniame žaidime“, - teigė psichologinių žaidimų teorijos kūrėjas amerikietis Ericas Berne'as.

Jis siūlo gilintis ne į priklausomo asmens organizmo biochemiją, bet pažvelgti į geriančiojo socialinius ryšius.

Psichologiniai žaidimai žaidžiami siekiant ko nors išvengti. Manipuliacijos ar įmantriausi veiksmai padeda pasislėpti nuo dvasinio ar seksualinio artumo, išvengti atsakomybės ir sąžinės graužaties. O kartais tuo siekiama save išplakti ar nubausti.

Psichikos sveikatos specialistams žinoma: daugelis priklausomų nuo alkoholio asmenų yra mazochistinio tipo asmenybės. Jų gyvenimas remiasi į kančios pamatus, o žaidimas „Alkoholikas“ yra naikinantis jį patį, ardantis sveikatą, santuokinę laimę ir karjerą.

Elgesys - iššūkis kitiems

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad alkoholiko tikslas - maloniai praleisti laiką skanaujant alkoholį.

Juolab kad ir jo žodyne žodžiai „kokteiliukas“, „degtinėlė“, „alutis“, „buteliukas“ turi malonybines formas. Taip švelniai jis nekalba nei apie savo vaikus, nei apie partnerę, nei apie darbą.

Daugybę metų priklausomybės kamuojamiems pacientams skyręs amerikiečių psichoterapeutas Claude'as Steineris teigia, kad tikrasis alkoholiko žaidimo tikslas - pagirios.

Mat visas jo elgesys - iššūkis aplinkai: „Štai koks aš bjaurus, pamėginkit mane sustabdyti!“ O kaip geriau nubausi artimuosius ir sukelsi sau kuo daugiau kančių, jei ne po išgertuvių atsėlinančiomis pagiriomis?

Bausmė partnerei už dominavimą

C.Steineris išskiria tris to paties „Alkoholiko“ žaidimo tipus: „Girtas ir išdidus“, „Girtuoklė“ ir „Prasilakėlis“. Nors šie tipai iš esmės yra panašūs, jų vaidmenų atlikėjai turi ir unikalių skirtumų.

Tie, kurie žaidžia pirmojo tipo žaidimą, siekia paslėpti agresiją, savo problemas suversti artimiesiems.

Šį žaidimą ypač mėgsta verslininkai ar vadovai. Jo tikslas - nubausti partnerę už tai, kad ji pernelyg dominuoja šeimoje ir laiko vyrą savo nuosavybe.

Savaitgaliais ar per atostogas toks vyras nutrūksta nuo grandinės ir išlekia pasiautėti su draugais. Sulaukęs pagirių ryto jis savo sumaigyta išvaizda ir nuolankiu žvilgsniu demonstruoja kaltę prašydamas sutuoktinės atleidimo.

Išblaivėjęs kurį laiką jis išpirkinėja savo kaltę: laiku stengiasi grįžti namo, susirūpina vaikų mokslu, planuoja šeimos atostogas. Kol vieną dieną į darbą atvyksta svarbių asmenų, su kuriais tiesiog negalima neišgerti.

Ir vėl atsiveria galimybė atsigriebti už pažeminimą, kurį alkoholikas patyrė išpirkdamas kaltes po praėjusio gėrimo.

Mezga atsitiktinius santykius

Jo elgesys - tai maištas. Toks vyras paprastai yra užaugęs šeimoje, kur buvo lepinamas, ypač motinos.

Perdėta tėvų globa ir rūpinimasis dusino. Alkoholis tapo vadavimosi iš tėvų įtakos forma. Kovotojas jo sieloje nenurimo ir suaugus, tik maištas prieš motiną virto kova su žmona.

Širdies gilumoje šis vyras pyksta ant visų pasaulio moterų ir nori joms keršyti. Pyktis trukdo suartėti ir užmegzti gerus tarpusavio ir seksualinius santykius. Tad paprastai tokių vyrų sutuoktinės negali pasigirti jų seksualumu.

Šių vyrų seksualumas nukreiptas į atsitiktinius pasismaginimus, apie kuriuos jų pačių pastangomis (neištrintos trumposios žinutės, lūpų dažų dėmės ant baltų marškinių apykaklės) informuojamos sutuoktinės.

Tokio tipo alkoholiko žmona su vyro priklausomybe kovoja ilgai ir atkakliai. Lyg robotas ji kartoja moralus, o po to vis atleidžia vyro pražangas, laukdama dienos, kai jis ims ir susipras, kokia didi ir kilni jos meilė.

Būtent tos „meilės“ kilnumo alkoholikui ir nereikia. Žmona turi tik dvi teisingo elgesio alternatyvas: palikti savo vyrą likimo valiai ir galutinai išsiskirti arba pareikalauti šeimos psichoterapijos.

Taurelėje skandina vyrų baimę

Antrasis „Alkoholiko“ žaidimo tipas - „Girtuoklė“. Jį dažniausiai žaidžia vidutinio amžiaus ištekėjusios moterys, užspaustos vyrų ir priverstos sėdėti namie.

Tokią moterį vyras despotiškai kontroliuoja reikalaudamas nutraukti ryšius su draugėmis, giminėmis, neleisdamas artimesnio ryšio su vaikais. Ji turi tapti bebalse ir beteise namų prižiūrėtoja.

Ujama žmona beviltiškumą ir vyrų baimę ima skandinti taurelėje.

Vyras paprastai nestabdo žmonos ritimosi žemyn, nes tol, kol žmona geria, jis jaučiasi turįs teisę ją žeminti ir jos negerbti. Toks moterų nekenčiantis vyras savo kaltę puikiai slepia po moters kalte.

„Girtuoklės“ žaidėja linkusi gerti namie, dažniausiai viena. Išgėrusi ji gali ryžtis didesniems žygiams, pavyzdžiui, ieškoti meilės nuotykių, seksualinių santykių, kurių seniai nebėra santuokiniame gyvenime.

Tokią moterį kamuoja sunki depresija, ji ir pati save vertina itin prastai. Ilgą laiką ji gyvena emocinio bado sąlygomis.

Vienas būdų ištrūkti tokiai moteriai iš priklausomybės - užmegzti ryšius su tais žmonėmis, kurie teiktų dėmesio ir nuoširdžiai ją pripažintų.

Atsitiesti ir nutraukti ydingus santykius su agresyviu sutuoktiniu jai neretai padeda depresijos gydymas.

Pasiryžęs net ir numirti

„Prasilakėlio“ žaidimas - tikro savižudžio žaidimas. Siekdamas manipuliuoti kitais jis aukoja net savo organus. Jo tikslas - sulaukti dėmesio tapus ligoniu. Norėdamas priversti aplinkinius juo rūpintis jis pasiryžęs beveik numirti.

Savo dėmesio dozę jis atsiima ligoninės lovoje apžiūrimas medikų, policijos nuovadoje apklausiamas policininkų ar tempiamas už parankių ar net kalėjime, kur kasdien dėmesį jam skiria prižiūrėtojai.

Toks savidestruktyvus elgesys negali trukti ilgai. Žaidėjas pajėgia jį žaisti daugiausia keturias dešimtis metų. Dienas jis baigia kur nors pavartėje žiemą. Iki to laiko būna praradęs visus socialinius ryšius.

Būtina pripažinti problemą

Ištrūkti iš priklausomybės gniaužtų pajėgia tik tie, kurie liaunasi žaidę. Ar tai įmanoma?

Anot amerikiečių psichologo Warreno Chenney, pirmiausia būtina įvardyti žaidimą, tai yra sau ir artimiesiems pripažinti: „Aš esu alkoholikas“.

Po to - atkapstyti žaidimo motyvą - kodėl geriama. Gal siekiama pabėgti nuo savo agresijos? O gal siekiama dėmesio?

Trečiasis etapas - nurodyti, į ką šis žaidimas nukreiptas. Ar jis skirtas teisuolišką poziciją užėmusiai žmonai? O gal kovojama su laisvės neduodančiais tėvais?

Galų gale svarbu atsisakyti savo mazochistinio santykio su gyvenimu.

Džiaugtis gyvenimu blaivia galva, išmokti užmegzti glaudesnius santykius su artimaisiais, labiau pažinti save ir išsiugdyti didesnę pagarbą sau - štai kelias į laisvę.