
Depiliacija vyrams — lyg kastravimas
lrytas.lt
2010-05-04 05:02Esu natūralistė. Sėdžiu sodyboje nuoga, geriu žaliąją arbatą be jokių priedų ir, žvelgdama į ežerą, džiaugiuosi susiliejimu su gamta. Perbraukiu ranka per kojas. Hm, lenda ražiena, teks depiliuotis. O gal neverta? Gal būti natūraliai? Tegu želia visur kupstai ir krūmynai — kam eiti prieš gamtą, kai visi į ją grįžta?
Dabar madinga girtis, kad gyvename sveikai. Valgome natūralų maistą, dažomės natūralia kosmetika, vilkime drabužius iš natūralių audinių, gyvename pagal natūralų savo organizmo ritmą.
Net keista, kiek daug dalykų darome natūraliai. Natūraliai užmiegame. Natūraliai išalkstame. Natūraliai tuštinamės. Netgi mirštame natūralia mirtimi. Jei pasiseka, žinoma.
Natūralu ir tai, kad plaukai auga ne tik ant galvos. Tačiau į juos vyrai ir moterys žiūri skirtingai. Tai natūralu? Kodėl moteriai depiliuotis pažastis yra savaime suprantama, o kai kurie vyrai tai laiko vos ne rimtu pasikėsinimu patrumpinti jų vyriškumą?
Taip, yra vyrų, kurie labai kruopščiai save nublizgina. Tarkime, modeliai. Atrodyti gražiai ir patraukliai — jų darbas. Tokie ne tik pažastis, bet ir krūtinę, kojas, kirkšnis (nesakysi gi — bikinio sritį) švarina.
Gal ir gerai. Negi patraukliai atrodytų Davidas Beckhamas „Emporio Armani“ trumpikių reklamoje, jei jam iš kelnaičių kyšotų plaukeliai? O kaip raumenis demonstruotų kultūristai gauruota krūtine ir kojomis? Nors jie atrodo vyriški, man tie raumenų kalnai visai nepatrauklūs. Nuo anabolinių steroidų jie greitai išsipūčia, turi daugiau jėgos ir ištvermės. Tačiau ką su ta ištverme veikti, kai nuo preparatų išsivysto impotencija?
Ir iš kur tokios mintys? Pavasaris veikia. Natūralumas asfalto žmogui labai keistai trenkia į galvą. Tačiau po smūgio ateina susitaikymas ir ramybė.
Tačiau man vis tiek neramu: tai ką daryti su ta depiliacija? Pagaliau su vyrais, kurie laiko save tikrais vyrais tik su pažastiplaukiais, primenančiais nepavykusią cheminę šukuoseną? Kodėl dezodorantų reklamoje tik moters pažastyje nupiešta kiaulaitė? Gal vyrai neprakaituoja? Kodėl vyrui nusiskusti barzdą svarbiau nei išskuobti pažastis? Man netrukdo nei plaukuotos vyro kojos, nei gakta ar krūtinė. Drįsčiau prisipažinti, kad tie plaukeliai maloniai jaudina, kutena odą. Ir pats Pierce‘as Brosnanas, netgi pagyvenęs, nebūtų toks patrauklus, jei pro prasegtus marškinius akis neužkliūtų už plaukelių. Tiesa, jie jau žili, bet žadina vaizduotę. Ir dar kaip!
Narstydama dalimis legendinį Džeimsą Bondą, savo laimei, neprarandu budrumo. Akys tolumoje užgriebia Povilo siluetą. Suspėju susisupti į chalatą. Kažin ko jam prireikė?
Povilas — mano kaimynas. Kol artinasi manęs link, mėginu jį nurenginėti. Tiesa, man jis tepalikęs pusę darbo, nes žingsniuoja pusplikis, vien su kelnėmis. Tvirtai sudėtas, krūtinė šiek tiek apžėlusi. Mano močiutė pasakytų, kad vyras tinkamas — gražesnis už beždžionę, ir gerai. Ir kad depiliacija vyrams — tik bobų primesta išmonė. Man įdomu, ką į tai atsakytų Povilas, su kuriuo galiu kalbėtis įvairiomis temomis — esme draugai nuo vaikystės.
— Skuti pažastis?
— Kokį testą vėl darai? Neskutu ir neskusiu. Nematau jokio reikalo.
— O tau patiktų moteris erotiškais apatiniais ir negenėtais krūmynais?
— Liuse, nejuokauk taip baisiai. Moteris sukurta vyrams gėrėtis. Mes mylime akimis.
— O mes — ausimis, ar ne? Mes irgi norime vaizdo akims paganyti.
— Gali paganyti, — Povilas erzina ir, žiūrėdamas į mane, segasi kelnių sagą.
Šliūkšteliu į jį likusios arbatos. Jis mikliai prišoka, pagriebia mane ant rankų ir neša į kambarį.
Pigaus meilės romaniūkščio verta scena. Veiksmas galėjo plėtotis toliau, bet prisiminiau ražienas ant savo kojų bei dar kai kur, ir mano saldžiai nuodėmei buvo užkirstas kelias. Povilui, žinoma, to nesakiau, sumurmėjau kažką panašaus į „negadinkim seksu senos draugystės“.
Po vonios visa blizganti susiraitau lovoje, o į kalendorių užsirašiau: „Nedepiliacija — geriausia priemonė nuo nėštumo.“
Saldžių.
Liucija