Dvi ketverių ir šešerių metų mergaites Kolorado valstijoje (JAV) pagrobę įtariamieji buvo sugauti Meksikoje. Pareigūnai įtariamųjų negalėjo rasti tol, kol tyrėjas Drew Weberis nepasitelkė šiuolaikinių paieškos technologijų.

Pasirodo, šių laikų Šerlokas Holmsas yra ne tas, kas gerai išmano dedukciją, o tas, kas žino, kaip veikia asmeninės įvairių interneto paslaugų paskyros. O viena pagrobėja nesugebėjo atsisakyti pomėgio klausytis savo „Spotify“.

Kai mergaičių mama Brittany Nunn pralaimėjo bylą teisme dėl dukrų globos, ji kartu su draugu Pateriu Barru mergaites tiesiog pagrobė ir pasislėpė nežinia kur. Jokių pėdsakų policija neaptiko ir mergaičių globą gavusiam tėvui jau atrodė, kad niekada dukrų nebepamatys.

Tačiau ne visi policininkai dirba vadovaudamiesi tik Conano Doyle'io aprašytais metodais. Paaiškėjo, kad išmanančiam internetą rasti žmogų įmanoma net tada, kai pirštų antspaudai ir padidinamieji stiklai yra tiesiog bejėgiai.

Paaiškėjus, kad Brittany Nunn buvo aktyvi „Spotify“ muzikos paslaugos naudotoja, Drew Weberis gavo teismo leidimą sekti jos paskyrą ir nustatė, kad jos naudotoja šiuo metu prisijungia iš konkretaus IP adreso Meksikoje.

Be to, moteris toliau žiūrėjo filmus savo „Netflix“ paskyroje. Galiausiai tikslų pagrobėjų adresą Cabo San Lucas miestelyje policija išsiaiškino, kai ten buvo gautas siuntinys. Ten porelė pabėgėlių ir buvo suimti, o vaikai grąžinti tėčiui.

„Apkabinau jas. Tai buvo nerealus momentas“, – sakė tėvas.

Ką apie savo išmanumą ir nesuvaldytas paskyras galvojo vaikus pagrobusi motina, liks paslaptimi.