Lrytas.lt

„Microsoft Office“ keičia „Google“ paslaugos

lrytas.lt ir „Kompiuterijos“ inf.

„Google“ kompanija oficialiai pristatė savo internetinių programų rinkinį „Google Apps Premium Edition“, skirtą verslo vartotojams. „Google“ elektroninio pašto, greitųjų žinučių, darbo kalendoriaus, tekstų rengyklės ir skaičiuoklės paslaugos kainuos 50 JAV dolerių (135 Lt) metams vienam vartotojui. Palyginimui, viena „Microsoft Office“ licencija kainuoja apie 600 – 2000 litų.

Kompanija taip pat siūlo ir nemokamą paslaugų versiją, kurią išlaiko „Google“ reklamos. Tiesa, nemokama „Google Apps“ paslauga siūlo tik 2GB elektroninio pašto saugyklą, tuo tarpu už paslaugas susimokėję vartotojai galės saugoti iki 100 GB pašto žinučių. Paslaugas užsisakiusios kompanijos „Google“ puslapius gali susiderinti taip, kad jie atitiktų kompanijos įvaizdį. Iki šių metų kovo 27 dienos „Google Apps Premium Edition“ paslaugas galima bandyti nemokamai.

„AMR Research“ analitiko Jimo Murphy teigimu, „Google“ verslo paslaugos – didžiausia grėsmė „Microsoft“ kompanijai nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, kai „Microsoft“ pavyko išstumti „Lotus Notes“. Šiuo metu „Microsoft“ sistemas naudoja apie 68 proc. kompanijų, o „Lotus Notes“ tik 27 proc. Tačiau padėtis greitai gali pasikeisti „Microsoft“ nenaudai. Anot „Forrester Reasearch“ rinkos stebėtojos Erica Driver, šios „Google“ paslaugos kaina yra neįtikėtina.

Tokias analitikų prognozes patvirtina ir „Google“. Kompanijos gaminių vadybininko Kevino Gougho teigimu, dar iki oficialaus starto, „Google Apps“ paslaugas jau buvo pasirinkę apie 100 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų. Jo teigimu, šiomis paslaugomis domisi ir didelės kompanijos. Pavyzdžiui, oficialiai pradėjus teikti „Google Apps Premium Edition“ paslaugas, jomis pradėjo naudotis tokios kompanijos, kaip „General Electric“, „Procter & Gamble“, „Prudential“ ir „Loreal“.

K. Gougho teigimu, didelės kompanijos pradeda atsisakyti brangių kompiuterinių biuro programų sistemų, laikydamos jas neesmine ir nebūtina kompanijos infrastruktūros dalimi. Kompanijų vadovai vis labiau sutelkia dėmesį į turinį, o ne įrankius, todėl pradeda ieškoti patikimų partnerių, kurie atliktų kompanijos darbus, o kompanija galėtų dėmesį į verslą. Anot K. Gougho, tokios kompanijos, kaip „General Electric“ ar „Procter & Gamble“ patvirtino, kad „Google“ yra patikimas partneris, kuriam galima patikėti savo elektroninį paštą ir dokumentus.

E. Driver teigimu, tas faktas, kad duomenys bus saugomi ne kompanijai priklausančiose sistemose, gali būti rimčiausias paslaugos populiarėjimo stabdis. Kiekviena kompanija turės pati įvertinti paslaugos kainos ir rizikos santykį.

Nors įprastų biuro programų sistemų „Microsoft“ nevadina praėjusio amžiaus anachronizmu, tačiau ir ši kompanija atlieka programinės įrangos paslaugų teikimo bandymus. Nuo praėjusių metų vidurio Brazilijos ir kai kurių kitų šalių gyventojai galėjo įsigyti išankstinio mokėjimo kompiuterius. Brazilijoje buvo siūloma įsigyti 600 JAV dolerių vertės kompiuterius už 200 – 250 JAV dolerių kainą, o likusią kompiuterio kainą apmokėdavo vietinis „HSBC Holdings Plc“ kompanijos padalinys. Norėdami naudotis kompiuteriu, vartotojai turėjo įsigyti specialią mokėjimo kortelę, kuria ir apmokėdavo kompiuterį.

Dalinės „FlexGo“ projekto sėkmės paskatinta, kompanija nusprendė pabandyti Meksikoje, Pietų Afrikoje ir Rumunijoje pasiūlyti „Microsoft Office“ nuomos paslaugas. Norėdami naudotis „Microsoft Office 2003“ biuro programų rinkiniu vartotojai gali rinktis mėnesinės programos nuomos paslaugą, kainuojančią apie 15 JAV dolerių mėnesiui. Stambiems užsakovams kompanija siūlo metinę „Software Assurance“ paslaugą, kurią taip pat galima laikyti savotiška programinės įrangos nuomos paslauga.

Žinoma, programinės nuoma artimiausiu metu nepakeis įprastinio programinės įrangos platinimo būdo, tačiau mėnesinis ar metinis mokestis už programinę įrangą tampa vis populiaresnis. Tam tikrose srityse jis iš tiesų gali pakeisti programinės įrangos pardavimą.