1988 metai liko nepamirštami ne tik Lietuvos istorijoje. Jie liko ypač svarbiais ir Rokiškio kraštui. Nors Komunistų partijos Rokiškio rajono vadovybės nurodymu tam tikri asmenys atidžiai saugojo rimtį, tačiau tais metais vasario 16 – ąją Jūžintų miestelyje ant vandens bokšto suplevėsavo lietuviška trispalvė.

Apie birželio 3 dieną Vilniuje susibūrusią Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę rokiškėnai sužinojo iš sostinėje gyvenančių pažįstamų bei iš Skemų kaimo gyventojo Rokiškio psichiatrijos ligoninės rentgenologo Algio Kuolo ranka perrašyto ir platinto laikraščio „Sąjūdžio žinios“.

Liepos 9 dieną Vilniuje, Vingio parke vykusiame mitinge dalyvavo ir keletas rokiškėnų, tačiau jie į sąjūdžio renginį atvyko nesitarę, savarankiškai. A.Kuolas ten vežėsi paties pasiūtą tautinę vėliavą. Išvydęs laisvai plevėsuojančias vėliavas kitų žmonių rankose, jis taip pat išsitraukė užantyje laikytą savąją. Rokiškio psichiatrijos ligoninės rentgenologas mitinge sutiko Rokiškio rajono laikraštyje „Spalio vėliava“ dirbusią žurnalistę Ireną Ratkienę. Pasidalinę įspūdžiais jie nutarė pradėti sąjūdžio veiklą ir Rokiškyje.

Iniciatyvi žurnalistė I.Ratkienė sumanė rajono gyventojus budinti per spaudą ir kvietė visus į sąjūdį už kultūrą. „Tokia tema laikraštyje Komunistų partijai įtarimo nesukėlė. Aš parašiau pirmąjį rašinį, kviesdama atkurti lietuvišką kultūrą, rėmiausi partiniais nutarimais“, - prisiminė sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, tuo metu komunistų partijos rajono komitete politinio švietimo konsultante dirbusi Audronė Baltuškaitė.

Liepos pabaigoje įvykiai Rokiškyje rutuliojosi labai sparčiai. A.Kuolas susitikinėja su pažįstamais, domisi jų požiūriu į persitvarkymo sąjūdį ir buria bendraminčius. Rugpjūčio 9 dieną į Vilniuje vykstantį Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės posėdį pirmą sykį nuvyksta rokiškėnai A.Kuolas, I.Ratkienė, A.Baltuškaitė, gydytojas higienistas Paulius Gaigalas.

Grįžtant iš Vilniaus jie aplanko Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoją E.Mikaliūną. Visi sutinka, kad reikia Rokiškio rajone kurti sąjūdžio iniciatyvinę grupę, kad į ją reikia įtraukti rajono gyventojams gerai pažįstamus asmenis.

„Atmintina visada liks 1988 metų rugpjūčio 15 diena, kada nusprendėme įkurti iniciatyvinę grupę. Buvo užsakyta pirtis prie ežero. Vyrai maskavimosi tikslais pasiėmė meškeres.Į šį susibūrimą atvyko 13 ar 14 žmonių. Jų kalbos pirtyje buvo įrašinėjamos, tačiau ta magnetofono juostelė neišliko. Kiekvienas iš mūsų prisiekė rinktis persitvarkymo sąjūdį ir atlikti pareigą tėvynei“, - prisiminė .vėliau sąjūdžio Rokiškio rajono tarybos atsakingąja sekretore tapusi A.Baltuškaitė.

Rugpjūčio 26 dieną buvo nuspręsta įregistruoti rajono iniciatyvinę grupę. Tuometinis Rokiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Vitas Kačinskas neprieštaravo, kad tokia grupė būtų įkurta.

Iniciatyvinės grupės nariai pradeda organizuoti pirmąjį viešą mitingą Rokiškyje. Gydytojas E.Mikaliūnas buvo įgaliotas vesti tolimesnes derybas su rajono valdžia, sąjūdžio rajono tarybos pirmininku buvo išrinktas Kęstutis Vyšniauskas. „Prieš pirmąjį mitingą jautėsi didžiulė įtampa. Iniciatyvinės grupės nariai rinkosi pasitarti kas vakarą. Iki smulkmenų buvo derinamos kalbos. Nuspręsta nesupanašėti su komunistų partijos vadais ir neskaityti kalbų iš popieriaus lapų. Pasisakymus teko mokytis atmintinai“, - apie pasiruošimą pirmajam mitingui kalbėjo A.Baltuškaitė. Pirmasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Rokiškio iniciatyvinės grupės mitingas įvyko rugsėjo 9 dieną prie miesto kultūros rūmų. Jame dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių.

Pirmieji sąjūdiečiai neslepia, kad iniciatyvinėje grupėje, sąjūdžio rajono taryboje buvo jaučiama trintis, kurios priežastimi buvo baimė ir nepasitikėjimas. „Vieni kitus įtarinėjome bendradarbiavimu su saugumu. Atsirado nesutarimai tarp lyderių. Nepartiniai sąjūdiečiai reiškė priekaištus komunistų partijai priklausiusiems nariams“, - pripažino sąjūdžio pradininkas Rokiškyje A.Kuolas.

Po pirmojo viešojo mitingo Rokiškio rajone pradėjo kurtis iniciatyvinės grupelės kolektyvuose. „Nebuvo masinio gyventojų įsijungimo į sąjūdžio veiklą. Daugelis dar jautė baimę, nes vis dar neaišku buvo, kuo visa tai gali baigtis“, - teigė nemažą partinį spaudimą patyrusi tuo metu Komunistų partijos rajono komitete dirbusi A.Baltuškaitė.

Į 1988 metų spalio 22 – 23 dienomis vykusį pirmąjį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimą delegatus iš Rokiškio rinko ne tik iniciatyvinės grupės nariai, bet ir visi rinkimų susirinkime dalyvavę rokiškėnai. Delegatais į suvažiavimą buvo išrinkta žurnalistė I,Ratkienė, A.Baltuškaitė, mokytoja Teresė Gailiūnienė, A.Kuolas, gydytojas E.Mikaliūnas, Jūžintų kolūkio pirmininkas Romas Kriaučiūnas. Suvažiavime į pirmąjį Sąjūdžio Seimą buvo išrinkta I.Ratkienė.

Po suvažiavimo rokiškėnai sąjūdininkai daug dirbo. Buvo surinkti didelį susidomėjimą sukėlę faktai apie 1941 metais Juodupėje sovietų nužudytus 13 žmonių., įkurtas Kultūros fondas, kuris leido leidinį „Prie Nemunėlio“, sutvarkyti Lietuvos savanorių kapai Červonkoje, Latvijoje. 1988 metais pasirodė Rokiškio iniciatyvinės grupės leidinys „Atgaiva“. „Tai buvo neįprastas reiškinys – leidinį, kaip atskirą intarpą, leido laikraštis „Spalio vėliava“. Kiek man yra žinoma, nei viename rajone sąjūdiečiai neturėjo tokios galimybės“, - prisiminė A.Baltuškaitė. Rokiškyje rinkimus į SSSR Aukščiausiąją tarybą laimėjo Sąjūdžio iškelti kandidatai Marcelijus Martinaitis ir Vitas Tomkus.

„Nušviesti visą Rokiškio iniciatyvinės grupės, vėliau įkurtos rajono sąjūdžio tarybos veiklos pradžią yra gana sudėtinga. Nėra išlikusių protokolų, kitos medžiagos.Gali būti, kad jie nebuvo sugražinti po 1991 metų sausio įvykių, kai buvo išvežti paslėpti. Be to, kol sąjūdžio iniciatyvinė grupė neturėjo patalpų, dokumentai buvo parsinešami į namus ir tiesiog tarp kitų privačių dokumentų pasimetė“, - teigė sąjūdžio Rokiškio rajono tarybos atsakingąja sekretore nuo 1989 metų rugpjūčio iki 1991 metų birželio dirbusi A.Baltuškaitė.