Kauno klinikinė Raudonojo Kryžiaus ligoninė mini šimto metų veiklos jubiliejų. Ta proga ligoninės vadovas Juozas Skirmantas Paukštys išleido knygą, kurioje atskleista seniausios ligoninės istorija.

Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė buvo atidaryta 1908 metais, minint Gailestingųjų seserų bendruomenės veiklos dešimtmetį.

Naujose patalpose įsikūrė Gailestingųjų seserų bendruomenė ir jos ambulatorija, trisdešimties lovų ligoninės stacionare veikė chirurginis, ginekologinis ir vidaus ligų skyriai, silpnaregių globos akių ligoninė ir vaistinė.

Jau buvo elektra

Ligoninėje tuo metu jau buvo elektra ir vandentiekis. Elektros variklis pumpavo vandenį iš vietinio, ligoninės kieme esančio šulinio.

Čia dirbo žinomi, puikų išsilavinimą Europos ir Rusijos universitetuose įgiję bei nemenką patirtį turintys medikai. Pirmuoju ligoninės vadovu tapo ilgametis Gailestingųjų seserų bendruomenės gydytojas, medicinos daktaras Isakas Feingergas.

Daugiausia sirgo valstiečiai

Išlikę tų laikų dokumentai byloja, kad visi ligoninėje besigydantys pacientai buvo registruojami ir pagal tikėjimą bei luomą.

1910 metų ligoninės statistika byloja, kad iš 470 ligonių čia gydėsi 250 katalikų, 128 pravoslavai, 29 liuteronai ir po keletą kitų tikėjimų žmonių.

Nevienoda ir ligonių luominė padėtis.

Daugiausia medikų pagalbos prireikė valstiečiams, jų buvo gydyta 224, miestelėnų – 128, bajorų – 118. Gerokai daugiau medicinos pagalba būdavo teikiama moterims.

Vokiečiai suniokojo ligoninę

1918 metais paskelbus Nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo daug svetur patirties įgijusių lietuvių gydytojų, kurie įsteigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją.

Maždaug po metų Raudonojo Kryžiaus ligoninė, kurioje tuo metu vokiečiai laikė rusų karo belaisvius, buvo perduota Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai. Pasitraukdami vokiečiai ligoninės patalpas gerokai apiplėšė ir sugadino.

Po to ligoninė buvo remontuojama, o 1920 metais, kaip rašo tuometinė spauda, ji tapo gražiausia visame Kaune. Čia jau veikė trys klinikiniai skyriai – Akušerijos ir ginekologijos, vadovaujamas profesoriaus Prano Mažylio, taip pat Akių ligų bei Ausų, nories ir gerklės ligų skyriai.

Vėliau ligoninė tapo tapo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto, įkurto 1922 m., Medicinos fakulteto klinikine baze.

Skirstė pagal klases

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninėje iki 1940 metų sovietinės okupacijos ligoniai buvo skirstomi pagal klases.

Trečios klasės ligoniai gydėsi didesnėse palatose, kuriose buvo daugiau lovų, jie gaudavo prastesnį maistą.

Antros ir pirmos klasės ligoniai už didesnį mokestį buvo gydomi geresnėmis sąlygomis, gulėdavo mažesnėse palatose, gaudavo papildomus priešpiečius.

Už atliktas operacijas ir gydymo procedūras skirtingų klasių ligoniai taip pat mokėdavo nevienodai. Gimdymas trečios klasės pacientei ligoninei tuo metu kainavo 30 litų, o antros ar pirmos klasės – kelis kartus daugiau, apie 130 litų.

Ligoninėje buvo nustatyta ir skirtinga šių klasių ligonių lankymo tvarka. Trečios klasės ligoniai lankytojų sulaukti galėdavo ne kasdien, o tik antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais, nuo 14 iki 16 val., kitus ligonius artimieji galėdavo lankyti kasdien, bet taip pat nustatytomis valandomis.

Įkūrė greitąją pagalbą

1937 metais ligoninės patalpose pradėjo veikti Greitosios pagalbos centras. Užėjus sovietų okupacijai, 1940 metais ligoninėje, kuri buvo pervadinta Respublikine Raudonojo Kryžiaus Kauno ligonine, buvo 150 lovų, tačiau medikai dirbo sunkiomis sąlygomis – trūko medikamentų, tvarsčių, medicinos personalo.

Ortopedų traumatologų kalvė

Pasibaigus karui, ligoninėje geresnės sąlygos tapo tiek medikams, tiek ir ligoniams. Sovietmečiu čia buvo atidaromi vis nauji skyriai, investuojama į ligoninės modernizavimą.

Atkūrus Nepriklausomybę, ligoninė neretai buvo vadinama Lietuvos ortopedų traumatologų kalve. Joje išaugo ne viena specialistų karta, buvo paruošta dešimtys ar net šimtai gydytojų ortopedų traumatologų.

Nuo 1998 m. iki šiol ligoninei vadovauja direktorius Skirmantas Juozas Paukštys.

Šiuo metu ji yra viena iš trijų šalies ligoninių, pirmaujančių pagal atliktų artroskopinių ir endoprotezavimo operacijų skaičių.

Ligoninėje esantis traumatologinis punktas aptarnauja didžiąją dalį Kauno ir apskrities įvairias traumas patyrusių pacientų. Per parą traumatologiniame punkte priimama nuo 150 iki 300 pacientų.

Per metus atliekama apie 500-550 endoprotezavimo operacijų, apie 3 000 įvairių traumatologinių operacijų.