Tai dar vienas režisieriaus Darreno Aronofsky filmas apie profesionalizmą, verčiantį paaukoti asmeninį gyvenimą, užvaldantį sąmonę, tik skirtingai nei ankstesniuose režisieriaus filmuose „Pi“ ir „Imtynininkas“, vidinė drama apima moters psichiką.

Pagrindinė veikėja Nina (vaidina Natalie Portman) po ilgų pasiaukojimo baletui metų gauna išsvajotą pagrindinį Baltosios gulbės vaidmenį legendiniame „Gulbių ežere“. Tačiau tai naujas pastatymas, tad Nina turi šokti ir pagiežingos Juodosios gulbės partiją. Baletmeisteris Tomas (vaid. Vincentas Casselis) mato, kad balerina labai tinka Baltosios gulbės vaidmeniui, bet jai trūksta aistros, seksualumo Juodosios gulbės vaidmeniui – kol kas ji įvaldžiusi tik šokio techniką. Nina nepasiduoda.

28-erių šokėja gyvena su mama, savo svajones bandančia išpildyti per dukrą, dėl kurios buvo priversta paaukoti savo balerinos karjerą. Iš Ninos nuo pat mažens ji reikalauja profesinio maksimumo, tobulybės, negailestingai ją muštruoja.

Įtampos merginos gyvenime prideda ir seksualinė trauka baletmeisteriui Tomui. Negana to, atvyksta naujokė, konkurentė Lili (vaid. Mila Kunis), kuri yra visiška Ninos priešingybė: drąsi, laisva, aistringa, seksuali, nevengianti vyrų, narkotikų.

Nina jai pajunta keistą trauką, nors kartu ir bijo. Tarytum, ji būtų Juodoji gulbė realybėje. Tikrovė Ninai pradeda maišytis su perfekcionizmo ir suvaržymo sukeltais vaizdiniais. Ar Nina pasieks tobulybę balete? O ar tokia kaip ji gali to pasiekti ne tik balete, bet ir gyvenime? Baletas – menas, kuriame esi priverstas pamiršti ne tik apie žemės trauką.

Baltoji gulbė įkūnija skaistumą ir gėrį. Tačiau ar gali gėris egzistuoti grynąja forma, ar tai tik pasakos vaikams?

Matėme nemažai filmų panašia tematika. Tai tokie filmai kaip austrų režisieriaus Michaelio Haneke's „Pianistė“, „Baltas kaspinas“ ar amerikietės Sofios Coppolos „Jaunosios savižudės“. Šie filmai deklaruoja idėją, kad tėvų muštras, norėjimas paversti tobulais gali išvesti vaikus iš proto. Kaip ir mūsų aptariamas D.Aronofsky filmas, jie klausia, ar ne geriau leisti jiems klysti ir už tai kentėti, ar ne geriau eiti sudėtingesniu keliu juos auklėjant: nuolat stengtis juos, jų poreikius suprasti.

Už geriausią moters vaidmenį šiame filme suvaidinusiai N.Portman „Auksinių gaublių“ premija buvo įteikta pelnytai. Filmo choreografijai ji treniravosi 10 mėnesių, neretai po 8 valandas per dieną. Juokas juokais, bet net kyla įtarimas, ar tik pačiai aktorei nebus realybė šiek tiek susimaišiusi su fikcija, mat po filmo premjeros paskelbta, jog ji laukiasi ir yra susižadėjusi su filmo choreografu Benjaminu Millepiedu.

„Juodoji gulbė“ labai paveikus filmas. Jis, be abejo, patiks kino mėgėjui, mėgstančiam save laisvalaikiu morališkai išprievartauti (pripažinkim, juk kartais tikrai smagu), nes iš filmo jis gaus dozę grožio, įtampos, siaubo, malonios muzikos, beprotybės, seksualumo. Tai filmas, numalšinantis kinematografinį alkį, leidžiantis žiūrovui patogiai spręsti mįslę, kas gi iš tiesų įvyko.

Įvertinimas: 9/10