Radikalūs nacionalistai šeštadienį piketavo prieš prezidento Valdo Adamkaus poziciją, valstybės vadovui vetavus liustracijos įstatymo pataisas, kurios numatė darbo apribojimus sovietų saugumo - KGB - rezervo karininkams.

Prie Prezidentūros piketą surengė neįregistruoto Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio 8 iniciatyvinės grupės nariai, vadovaujami kontroversiškai vertinamo Mindaugo Murzos.

Apsiginklavę Lietuvos trispalve, vėliavomis, primenančiomis nacistinę simboliką, bei plakatais su užrašais „Kas gali paneigti, kad V.Adamkus nėra KGB-istų draugas“, „Už valdžia be komunistų, KGB-istų ir masonų“, „VLNDS už besąlyginę desovietizaciją“, piketo dalyviai siekė, kad būtų priimtos Liustracijos įstatymo pataisos, sovietų saugumo rezervo karininkams 10 metų draudžiančios užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje.

„Mes esame už besalyginę desovietizaciją. Tai reiškia, kad buvę nomenklatūrininkai turi ne prezidentais, ministrais būti, o dirbti viešuosius darbus, naudingus Lietuvai“, - teigė M.Murza.

Seimas balandžio mėnesį buvo priėmęs vieną įstatymo pataisą iš vadinamojo liustracijos įstatymų projektų paketo, kuri buvusiems sovietinio saugumo - KGB - rezervo karininkams nustatė tokius pat darbo apribojimus, kaip ir buvusiems kadriniams darbuotojams.

Prezidentas V.Adamkus vetavo įstatymo pataisą, nes jo manymu, papildžius įstatymą asmenų, kuriems taikomi apribojimai, sąrašą KGB rezervo karininkais, jiems būtų nustatyti žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui.

Be to, kaip akcentavo prezidento argumentus tuomet pristačiusi patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, darbo apribojimai buvusiems KGB rezervininkams būtų įvesti per vėlai - praėjus 17 metų po nepriklausomybės atkūrimo ir po 8 metų, kai įsigaliojo darbo apribojimai KGB darbuotojams.

Tačiau antradienį neįveikę prezidento veto Seimo nariai vienbalsiai sutarė, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, todėl į Seimo posėdžių salę jis grįš kitą savaitę po svarstymų komitetuose.

Pagal ginčijamas įstatymo pataisas, buvę KGB rezervo karininkai negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas bei jo vadovas, prezidentas, Vyriausybė ar premjeras, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų, valstybės tarnautojų pareigų Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje.

Apribojimai galiotų 10 metų nuo įstatymo, numačiusio apribojimus kadriniams darbuotojams, priėmimo dienos, taigi rezervininkams numatyti apribojimai iki 2009 metų - pagrindinis įstatymas, kuriuo buvo įvesti apribojimai, buvo priimtas 1999 metais.

Kai kurie parlamentarai bei žmogaus teisių gynėjai akcentavo, jog tokios pataisos Lietuvai gresia naujomis bylomis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūra bei sankcijomis, nes padaryti pakeitimas kertasi sužmogaus teisėmis, o ankstesnės įstatymo ydos nepataisytos.

Priimtos pataisos tiesiogiai kirto dviem konkretiems asmenims - šiuo metu atleidimo iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų laukiančiam Arvydui Pociui ir Seimo nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie sovietmečiu buvo įtraukti į KGB rezervo karininkų sąrašą.

A.Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų - tuomet dar nebuvo galutinio sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB rezervininkams numatančių pataisų.

A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų praeitis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.