Steigvilių vėjo malūnas
Pakruojo rajone unikalus Steigvilių malūnas dar mažiausiai metus nebus tvarkomas. Mat paveldosaugininkai ir Pakruojo rajono savivaldybė ir vėl praleido progą pasinaudoti Norvegijos fondo parama.“Galbūt kitais metais pavyktų, galbūt struktūrinių fondų paramą išeitų gauti“, -- nieko konkretaus negalėjo pasakyti Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys.Valstybės saugomą Steigvilių malūną nesėkmingai mėginama prikelti jau keletą metų, tačiau Norvegijos fondo lėšų vis nesulaukiama. Kartais savivaldybė neskiria savo dalies pinigų, kartais nesugebama pateikti paraiškos.Per tuos metus tik malūno sienose žiojinčios skylės buvo apkaltos lentomis.Nors Steigvilių malūno sienos ir kepurė kiaura, bet viduje dar likę daug dalių.Prieš keletą metų vagys kelias girnapuses išsinešė, dvi dar liko.Išlikę ir piltuvai, ašys, pakėlimo mechanizmai.Malūno didžiuliai krumpliaračių guoliai pagaminti garsios švedų kompanijos SKF. Įmonė ir šiuo metu yra viena didžiausių pasaulyje guolių gamintojų.Steigvilių malūną 1891 metais pastatė kaimo šviesuolis Jonas Beinoravičius. Jis garsėjo lietuviškos spaudos platinimu bei lietuvybės skleidimu.Tarpukariu vien Pakruojo krašte buvo per 300 malūnų. Dabar valstybė Pakruojo rajone saugo vos 18 malūnų. Kai kurie jų buvo išbraukti iš registro, kai kurie sugriuvo.Sutvarkytas Pakruojo rajone tik Stačiūnų malūnas. Jį suremontavo ir savo reikmėms pritaikė vietos bendruomenė.