Prie Reino upės jau daugiau kaip du tūkstantmečius stovintis Strasbūras pagal savo pavadinimo kilmę buvo „miestelis kelių sankirtoje“, dėl kurio varžėsi ir ilgus metus nesutarė kaimyninės šalys.

Tačiau dabar europiečiai jame bendradarbiauja ir šis miestas tapo viena svarbiausių Europos Parlamento (EP) darbo vietų.

Kartą per mėnesį visi EP nariai, jų padėjėjai, įvairiausių institucijų darbuotojai 4 dienoms kraustosi iš Briuselio į Strasbūrą, kur vyksta plenariniai posėdžiai ir priimami svarbiausi visą Europą liečiantys sprendimai.

1951-aisiais įsteigus ES pirmtakę Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB) visos jos institucijos turėjo įsikurti Briuselyje. Tačiau 6 Europos Sąjungos pirmtakės steigėjos dėl šio sprendimo nesutarė, todėl buvo pasirinktas Liuksemburgas.

Pradėjus darbus šiame mieste paaiškėjo, kad čia neužtenka vietos EAPB Parlamentinės asamblėjos veiklai vykdyti. Arčiausiai buvo Europos Tarybos rūmai Strasbūre, tad Elzaso regiono sostinė tapo EP plenarinių posėdžių vieta.

Bėgant laikui vis daugiau Europos institucijų nusprendė savo veiklą vykdyti iš Briuselio, tačiau Strasbūras jau buvo neatskiriama EP veiklos dalis.

Ilgus metus Prancūzija ir Belgija nesutarė dėl oficialios EP būstinės vietos. Pasiekti sprendimą pavyko tik 1992-aisiais Europos Vadovų Tarybai susirinkus Edinburge. Belgija sutiko, kad oficiali Parlamento būstinė būtų Strasbūre, tačiau nutarta, kad visa kita veikla turi vykti Briuselyje.

Šį susitarimą įtvirtino 1999-aisiais įsigaliojusi Amsterdamo sutartis, ir taip Europos Parlamentas išsilaikė iki dabar. Todėl ir šiandien jis savo veiklą vykdo iš trijų miestų.

Europos Parlamentas atlieka tris pagrindines funkcijas.

Teisėkūros. EP kartu su ES Taryba priima ES narėms galiojančius teisės aktus, kurie yra grindžiami Europos Komisijos pasiūlymais. EP taip pat tvirtina tarptautinius susitarimus ir sprendimus dėl ES plėtros.

Priežiūros. EP atlieka demokratinę visų ES institucijų kontrolę, stebi rinkimus, nagrinėja piliečių peticijas ir atlieka tyrimus. Jis taip pat renka Europos Komisijos pirmininką ir tvirtina jos sudėtį.

Biudžeto valdymo. ES biudžetą sudaro EP kartu su ES Taryba. Parlamentas taip pat tvirtina 7 metų ES finansinę programą ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama.

Europos Parlamente daugiau nei 500 milijonams ES piliečių šiuo metu atstovauja 751 europarlamentaras.

Kiekvienoje šalyje renkamų EP narių skaičius yra daugmaž proporcingas jos gyventojų skaičiui. Šalis negali turėti mažiau negu 6 arba daugiau kaip 96 atstovus EP.

Lietuvos rinkėjams atstovauja 11 europarlamentarų.

Jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES, europarlamentarų skaičius sumažėtų iki 705. 46 britų turėtos vietos būtų panaikintos ir paliktos ateityje prie ES prisijungsiančioms valstybėms, o likusios 27 – padalytos kitoms šalims.

Europarlamentarai į frakcijas EP skirstomi ne pagal atstovaujamą šalį, o pagal partinę priklausomybę. Šiuo metu EP nariai yra pasiskirstę po 8 jų pažiūroms atstovaujančias frakcijas.

Parlamento darbas vyksta dviem etapais. Už konkrečią politikos sritį atsakingi 20 komitetų ir 2 pakomitečiai nagrinėja teisės aktų ir kitų rezoliucijų pasiūlymus.
Šiuos klausimus svarsto ir frakcijos, kurios gali siūlyti įstatymų projektų pakeitimus arba netgi juos atmesti.

Vėliau, per plenarines sesijas, vyksta galutinis balsavimas dėl teisės aktų ir kitų rezoliucijų. Jis vyksta Strasbūre 4 dienas per mėnesį, tačiau papildomos sesijos gali būti rengiamos ir Briuselyje.

Parlamento darbui vadovauja EP pirmininkas, turintis 14 padėjėjų. Pirmininkas atstovauja EP kitose ES institucijose ir galutinai pasirašo Bendrijos biudžetą.

Per 2014–2019 metų kadenciją europarlamentarai tūkstančius kartų balsavo dėl svarbių įstatymų ir jų pakeitimų, o jų sprendimai palengvino ir pagerino visų europiečių gyvenimą.

Šios kadencijos metu buvo galutinai pašalinti papildomi tarptinklinio ryšio mokesčiai. Keliaujant bet kurioje kitoje nei savo ES šalyje ir naudojantis mobiliuoju telefonu mokama tiek pat, kiek mokėtumėte savo šalyje.

Europos Parlamentas pritarė vienkartinių plastiko gaminių draudimui. Nuo 2021-ųjų ES nebeliks vienkartinių plastikinių stalo įrankių, lėkščių, gėrimų šiaudelių, ausų krapštukų ir kitokių plastikinių gaminių. Valstybės taip pat įpareigotos sumažinti vienkartinių maisto pakuočių naudojimą.

EP priėmė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris sugrąžino žmonėms jų skaitmeninio gyvenimo ir privatumo kontrolę. Internete skelbiami duomenys negali būti be žmogaus sutikimo naudojami rinkodaros tikslais, žmogus taip pat turi teisę reikalauti, kad jį „pamirštų“. Jam turi būti pranešama apie bet kokį duomenų apsaugos pažeidimą.

Europarlamentarai ratifikavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimą ir kadencijos metu ragino jį įgyvendinti, taip pat vykdyti tolesnes derybas dėl klimato kaitos pažabojimo.

EP patvirtino autorių teisių internete direktyvą, kuri sustiprins kūrėjų ir leidėjų galimybes gauti teisingą atlygį už išplatintą jų sukurtą turinį, o kartu apsaugos saviraiškos laisvę.

Rinkimai į Europos Parlamentą šiais metais vyks gegužės 23–26 dienomis. Diena priklauso nuo konkrečioje valstybėje įstatymais įtvirtintos tvarkos. Lietuvoje EP rinkimai vyks sekmadienį, gegužės 26 d.

ES teisėje yra numatyta, kad EP rinkimuose turi būti naudojama proporcinė rinkimų sistema, tačiau ne visose šalyse ši sistema veikia vienodai. Dalyje valstybių galima reitinguoti kandidatus, o kitose balsuojama tik už kandidatų sąrašą. Nelygu valstybė, skiriasi ir rinkimų apygardų skaičius.

Daugumoje ES šalių balsuoti rinkimuose gali ES piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Tik Graikijoje balsuojama nuo 17 metų, o Austrijoje bei Maltoje balsuoti gali 16 metų sulaukę piliečiai.

Skiriasi ir kandidatų amžiaus barjeras. 15 valstybių kandidatuoti į EP galima sulaukus 18 metų. 10 šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, varžytis rinkimuose galima nuo 21 metų. Rumunijoje, Graikijoje ir Italijoje kandidatų amžiaus slenkstis dar aukštesnis.

2019-ųjų gegužę vyksiantys EP rinkimai tiesiogiai paveiks kiekvieno ES piliečio gyvenimą, nes ši institucija atstovauja visiems žmonėms ir jų interesams. Rinkimai lems, kokia kryptimi Europa judės ateinančius penkerius metus ir kurie sprendžiami klausimai bus svarbiausi, tad nepraleiskite progos atiduoti savo balsą ir nulemti Europos ateitį.