Medžių drevėse Dzūkijoje –

Atokiame Dzūkijos pušyne, Musteikos kaime, toli nuo miesto šurmulio ir triukšmo, medžių drevėse dūzgia bitės.

Visas jas prižiūri išskirtinę, šimtmečius menančią profesiją puoselėjantis ūkininkas Romas Norkūnas, čia gyvenantis jau 20 metų.

Vos atvykus į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį drevinės bitininkystės muziejų, Romas nieko nelaukdamas ėmė ruošti dūminę. Jos prireiks norint švelniai išprašyti bites ir patikrinti drevėje esantį avilį.

Iš anksto pasiruošęs pinčių – džiovinto medžio grybo atplaišų – Romas kelis kartus tvirtai žiebtelėjo plieniniu skeltuvu per titnagą ir užkūrė dūminę.

„Užsidėkite tinklelius ant galvos. Bitės gal ir nebus piktos, bet kai sugels – bus per vėlu“, – perspėjo bitininkas. Kartu su fotografu paklausėme Romo nurodymo.

Ne veltui drevinės bitininkystės muziejaus teritorijoje iškabinti perspėjimai „Atsargiai! Bitės!“

Susirinkęs reikalingą drevinės bitininkystės įrangą – geinį (virvių ir lentelių įrenginį, padedantį lipti į medį), medžio šakelę, peilį, kirvuką ir kitas smulkmenas – Romas pakvietė eiti pušyno link.

Pakeliui stabtelėjome patikrinti kelmuose įrengtų avilių. „Vasara labai karšta ir sausa. Medaus šįmet mažai“, – pravėręs iš kelmo pagamintą avilį trumpai pakomentavo Romas.

Nors įprastai per sezoną iš vieno drevinio avilio galima surinkti apie 20 kg medaus.

Kiek paėjėję pasiekėme išskirtinę pušį. Jos kamiene – prieš dešimtmetį įrengtas avilys. Romas pasakojo, kad tinkamai išskobus drevę medis apsirieviuoja, užsigydo žaizdas ir sėkmingai žaliuoja.

Avilys medyje formuojamas kaltuvu skaptuojant drevę, kuri užkemšama ir paliekama tik nedidelė skylutė, pro kurią gali patekti bitės. Tuomet lieka laukti, kol laukinės bitės pačios atskris čia gyventi.

Drevėje esančiame avilyje procesai vyksta taip pat, kaip ir paprastame, tačiau juos kontroliuoti kur kas sunkiau. Taip drevėse prisijaukinę bites anksčiau žmonės rinkdavo medų, vašką ir kitus produktus.

„Bitės viską pačios daro. Jei imi medų rugsėjo mėnesį, tiesiog pasižiūri – jei yra likusio medaus, pasiimi. Jei nereikia medaus, palieki jį bitėms“, – pasakojo bitininkas.

Prie medyje įrengto avilio Romas elgiasi labai ramiai ir nedaro staigių judesių – negąsdina, neerzina bičių.

Dūmine papūtęs ir perspėjęs bites, kirvuku švelniai atidarė avilio dangtį. „Medaus ir čia šįmet mažai, nors ši bičių šeima – labai stipri ir sveika. Turbūt jau ruošiasi žiemai“, – sakė Romas.

Nusileidęs žemyn bitininkas parodė bičių pikiu aplipusį avilio dangtį – plautą. Jo gale bitės sulipusios tarsi vynuogių kekė.

Ant kaiščio ir visoje drevėje esantis pikis – vienas naudingiausių bičių produktų. Juo pačios bitės sandarina plyšius, dezinfekuoja avilį, saugosi nuo infekcijų.

„Anksčiau žmonės bites laikydavo tik šitaip. Ir medus buvo nevalytas – su vašku, pikiu, brangesnis ir vertingesnis. Be to, jį naudodavo labai retai – tik kaip vaistą“, – pasakojo bitininkas.

Anot jo, labiausiai vertinamas produktas buvo vaškas, iš kurio anuomet buvo daromos žvakės.

Peiliuku nuo avilio dangčio švelniai nugrandęs pikį, Romas vėl pakilo prie drevės ir uždarė.

Patikrinę avilį drevėje patraukėme į miško gilumą. Ten – senovinis avilys drevėje. Tiesa, jo tikrinti virvėmis Romas nebelipa – medis tam jau nebetinkamas.

Čia gyvenančios bitės visą medų susirenka iš miško – ieško ir pievų, kur žydi viržiai, kur avietynai, bruknynai, mėlynynai.

Tokie aviliai saugomi, tačiau jau paliekami ramybėje.

Į dabartinę Lietuvos teritoriją bitės atskrido pasitraukus ledynui, maždaug prieš 6 tūkst. metų. Jos atskrido iš Ispanijos.

Iš pradžių žmonės buvo bičių priešai – tokie pat kaip meškos, grobdavusios laukinių bičių medų.

Laikui bėgant prijaukintos bitės žmonėms davė daug naudos – nuo drevinės bitininkystės iki šiuolaikinės medaus pramonės.

Pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės trečiajame statute 1588 metais santykiai tarp žmonių ir bičių buvo griežtai reglamentuojami. Už bičių išnaikinimą grėsė net mirties bausmė.

Romas Norkūnas – vienintelis Lietuvoje likęs drevinės bitininkystės puoselėtojas. Tad planuodami vasaros atostogas nepraleiskite progos apsilankyti Musteikos kaime ir paskanauti medaus iš avilio drevėje.