Seniausiam Europos miškui, kur veisiasi didžiausia bizonų populiacija, dėl klimato pokyčių iškilo rimta grėsmė, tačiau vietiniai gyventojai nerimauja, kad intensyvesnės gamtosaugininkų pastangos gali pakenkti vietos ekonomikai. 150 tūkst. hektarų plote Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose plytinti Belovežo giria yra didžiausias Europoje likęs neapgyvendintas miškas. Nuo 1979 metų jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Tačiau Lenkijos pasienio gyventojai priešinasi planams išplėsti saugomą zoną ir griežčiau prižiūrėti šį unikalų gamtos paveldą, kuriam nepaprastai kenkia šylantis klimatas ir mažėjantis kritulių kiekis.

Tarptautinių gamtosaugos organizacijų paraginta Varšuva nori išplėsti nacionalinio parko ribas, kurios šiuo metu apima tik penktadalį Lenkijos teritorijoje plytinčio miško.

Lenkijos valdžia devynioms gyvenvietėms, kurias paveiktų sugriežtėjusios gamtosaugos taisyklės, pasiūlė 100 mln. zlotų (83 mln. litų) kompensaciją.

Vis dėlto šis rytų Lenkijos regionas yra vienas skurdžiausių ir 2,4 tūkst. Belovežo rajono gyventojų skeptiškai vertina valdžios pasiūlymus, bijodami, kad naujos taisyklės atbaidys investuotojus, sumažins darbo vietų skaičių ir pajamas į biudžetą.

„Galbūt ir atrodo, jog mes kvailiai, kad nenorime imti pinigų, - sako miestelio meras Albertas Litwinowiczius. - Tačiau jie bus panaudoti tik gamtosaugos investicijoms, o mums reikia naujų kelių“.

Miškas, užimantis daugiau nei 80 proc. Belovežo rajono teritorijos, yra svarbus čia gyvenančių žmonių pajamų šaltinis. Daugiausia jų gaunama kaip centrinės valdžios skiriamos subsidijos ir kitokia valstybinė parama, teigia A.Litwinowiczius.

Jei teritorija būtų prijungta prie nacionalinio parko, šios pajamos perpus sumažėtų. Be to, darbo netektų dauguma iš 50 mišką prižiūrinčių ir eksploatuojančių darbininkų.

„Ką nors pastatyti vidury nacionalinio parko, kur galioja griežtos gamtosaugos taisyklės, būtų beveik neįmanoma, o mums reikia geresnės transporto ir kitokios infrastruktūros“, - sako A.Litwinowiczius.

Šalia nėra jokių pramonės centrų. Kasmet Belovežą aplanko 150 tūkst. keliautojų, tačiau turizmas sudaro tik dešimtadalį rajono pajamų.

Vis dėlto Beloveže beveik nėra bedarbių – nuo 1990-ųjų į didesnius miestus arba Vakarų Europą išvyko ketvirtadalis rajono gyventojų.

Giriai pavojų keliantys klimato pokyčiai kasmet vis ryškėja. „Per pastaruosius 50 metų vidutinė temperatūra pakilo 0,8 laipsnio pagal Celcijų. Senam miškui tai didelis pokytis, - sako Elzbieta Malzahn iš Miškų tyrimų instituto. - Tiek pakanka, kad tai pavadintume klimato pokyčiais. Vasarą mažiau lyja, žiemos švelnesnės ir anksčiau baigiasi, tad augalija pradeda augti anksčiau“.

Pasak nacionalinio parko pareigūnų, gruntinių vandenų lygis per tris dešimtmečius nukrito 50 cm.

„Melsvųjų eglių šaknys labai trumpos ir joms ima trūkti vandens. Pastebėjome, kad melsvųjų eglių ėmė mažėti“, - su nerimu kalba nacionalinio parko darbuotojas Mateuszas Szymura.

Belovežo girioje gyvena 800 stumbrų, stambiausių žemyno sausumos gyvūnų, kurių masė siekia toną, o ūgis – iki dviejų metrų.

Kol kas klimato pokyčiai nekelia pavojaus stumbrams, nes žinduoliai lengvai prisitaiko prie aplinkos, teigia mokslininkai. Pasak jų, per amžius miškas kito ir prisitaikė prie naujų sąlygų. „Tik bėda ta, kad jei dabar mūsų sukeliami pokyčiai yra per greiti ir pernelyg nenuspėjami, gamta nebespėja prisitaikyti“, - sako E.Malzahn.

Bendroms pastangas išsaugoti mišką stabdo ir politiniai nesutarimai tarp Lenkijos ir Baltarusijos. 2004-aisiais Lenkijai prisijungus prie Europos Sąjungos, rytinė bloko siena padalijo girią. Ją vagoja baltarusių pastatyta tvora. Ši tvora neleidžia poruotis skirtingose pusėse atsidūrusiems stumbrams.

Nepaisant to, abi grupės lieka genetiškai panašios, nes stumbrų populiacija buvo atkurta iš vos kelių gyvūnų – ir tik dviejų patinų – kurie išliko Lenkijos zoologijos sode. Stumbrai dėl medžioklės ir brakonieriavimo buvo visiškai išnykę XX a. trečiajame dešimtmetyje.

Kad išplėstų saugomą Lenkijos girios dalį, vyriausybė turi gauti vietos valdžios pritarimą. Prognozuojama, kad planas mokesčių mokėtojams atsieitų nuo pusantro iki trijų milijonų zlotų (1,2-2,5 mln. litų).

„Ilgus metus vietiniai gyventojai priešinosi planams išplėsti parką, o dabar mes pristatome programą, kuri parodytų, jog jie gali dirbti ir išsiplėtusiame parke, - tikina aplinkos ministro pavaduotojas Januszas Zaleskis. - Taip pat tikimės, kad šie pinigai regione sukurs daugiau darbo vietų ir padės jį pagerinti“.

Tačiau mero A.Litwinowicziaus tokie argumentai neįtikina. Meras sako svarstantis galimybę surengti rajono gyventojų referendumą ir sužinoti jų nuomonę apie nacionalinio parko plėtimą: „Jei gyvename tokioje visai Europai unikalioje vietoje, kodėl turėtume ne jausti naudą, o kentėti? Aš asmeniškai nepritariu planui, bet tegul sprendžia žmonės“.