Garsiausias putojantis vynas – šampanas, sukurtas Domo Perinjono Šampanėje, jau seniai tapo universalios laimės ir pasitenkinimo išraiška. Ši idėja įkvėpė begalę vyndarių nuo Prancūzijos iki Japonijos ir nuo Ispanijos iki Naujosios Zelandijos sukurti naujas savas putojančių vynų versijas.

Tai iš šios idėjos tam tikra prasme atėmė jos išskirtinumą. Vynas su burbuliukais, neatsižvelgiant į jo kokybę, technologiją ar lemiamą reikšmę turintį kompleksinį dirvožemio, klimato ir oro sąlygų derinį (terroir), visada žmones, ypač dailiąją jų dalį, veikė magiškai.

Italijos putojančių vynų įvairovė

Tad palikime Šampanę ir pažvelkime, kokiais burtais putojantis vynas išsiskiria kituose kraštuose. Šį kartą apsiribosime Italija, nes joje putojančio vyno gamyba ir tradicijos siekia Romos imperijos laikus. Romėnai dar senovėje žinojo, kaip išsaugoti anglies dvideginį vyne. III amžiuje konsulas Kato vyresnysis rašė apie savo potraukį putojančiam vynui. Cezaris ir Kleopatra taip pat buvo vynų Falernum ir Caecubum putojančių versijų gerbėjai.

Dabar Italijoje putojančiam vynui gaminti naudojama daugiau įvairių vynuogių veislių nei kur nors kitur. Žymusis Asti Spumante – aromatingas pusiau saldus muskatinis vynas iš Pjemonto. Moscato vynuogės ten auginamos visame Pietryčių regione. Už savo populiarumą Asti Spumante turi dėkoti dviem miesteliams – Asti ir Albai. Visai greta jų yra kaimelis Canelli, kuriame XIX amžiuje ir buvo pagamintas pirmasis vynas Asti Spumante.

Nors Moscato ir laikoma viena seniausių Pjemonto vynuogių veislių, putojantys vynai iš jų pradėti gaminti ne taip jau seniai. Tik XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje šampanizacijos metodas buvo pritaikytas vynui daryti iš vietinių veislių.

Dabar Asti Spumante daromas kitaip, antrinė fermentacija vyksta ne buteliuose, o didelėse talpose. Vos pagamintas vynas išleidžiamas į prekybą, kad gaminys neprarastų pagrindinių savo pranašumų – šviežumo ir gyvybingumo. Geriausieji Asti Spumante pavyzdžiai neturi per didelio saldainių skonio saldumo, tačiau paperka įgimtu vaisingumu, primenančiu prinokusius persikus ir abrikosus.

Teigiama, kad Asti Spumante – didelės šventės dvasia, o Moscato d‘Asti greičiau skirtas uždaroms šeimos šventėms, kaip kilmingas Pjemonto putojantis vynas. Vyndariai jam naudoja gerai atrinktas vynuoges ir gamina vyną nedidelėmis partijomis. Švelnus, malonaus saldumo ir nuostabaus vaisingumo Moscato d‘Asti negali turėti daugiau nei 5,5 proc. alkoholio.

Tai net ne putojantis, o greičiau pusiau putojantis lengvas vynas. Buteliai uždaromi paprastais, o ne šampaniniais kamščiais, pateikiamas baltojo vyno taurėse. Moscato d‘Asti ypač vertinamas už jo gležnumą ir geriamas jaunas. Pjemonte tai tradicinis Kalėdų gėrimas.

Kitas ne mažiau įdomus Pjemonto vynas yra raudonasis Brachetto. Jis gaminamas iš garsių Pjemonto vynuogių veislių Nebbiolo ir Barbera. Gaunamas vynas išsiskiria sodrumu ir raudonųjų uogų skoniu, ypač juntamos braškės. Brachetto paprastai pateikiamas su vaisiais, nors vietiniai gyventojai jį derina ir prie... dešrų.

Putojantys vynai daromi beveik kiekviename Šiaurės Italijos regione, tačiau tik vienas Franciacorta iš Lombardijos gali varžytis su produktais iš Šampanės. Tam tikras sąsajas su Prancūzija rodo ir šio putojančio gėrimo pavadinimas. Maždaug prieš 900 metų šiose vietose buvo vienuolių benediktinų (curtes), laisvų (francae) nuo mokesčių mokėjimo, gyvenvietės. Jiems lengvatos suteiktos už žemės dirbimą ir šių teritorijų aplinkos puoselėjimą.

Tačiau putojančio vyno Franciacorta istorija visai trumpa. Pirmieji eksperimentai su šampano technologija buvo padaryti tik septintajame dešimtmetyje. Tam naudotos trys vynuogių veislės: dvi iš jų – prancūziškosios Chardonnay ir Pinot Noir – tradicinės ir šampanui, o vietoj Pinot Meunier naudotos Pinot Blanc. Pagal vietines taisykles antrinė fermentacija atliekama buteliuose, kur ne aukščiausios markės Franciacorta išlaikoma ne mažiau kaip 18 mėnesių, o prabangiausias vynas – trisdešimt.

Prosecco, prosecco...

Populiarumu su Asti Spumante Italijoje konkuruoja Prosecco. Beje, dabar šis vynas darosi madingas už Italijos ribų. Vynas Prosecco vardą gavo nuo vynuogių veislės, iš kurios jis ir gaminamas, pavadinimo. Conegliano ir Valdobbiadene – du pagrindiniai miesteliai, kuriuose gaminamas Prosecco. Šio vyno oficialus pavadinimas taip ir skamba – Prosecco di Conegliano e Valdobbiadene. Garsiausias yra „Cartizze“ vynuogynas, užimantis kiek daugiau nei 100 ha. Iš viso Prosecco vynuogynai užima apie 4 300 ha plotą.

Seniau Prosecco buvo švelnus, saldokas ir truputėlį „kandantis“ vynas. Dabar jau daug dažniau tai sausas, putojantis vynas. Šiuolaikiškas Prosecco turi turėti vaisiškai gėlinį aromatą be jokių mielių ar duonos priemaišų, todėl jis antrą kartą fermentuojamas talpose, kaip ir Pjemonto putojantys vynai.

Italai Prosecco geria nuo pat ryto, o Venecijoje – bet kuriuo paros metu. Venecijoje buvo sukurtas net kokteilis – Prosecco su šviežiomis baltųjų persikų sultimis. Vadinamas jis – Bellini. Prosecco – ypatingas putojantis vynas. Sakoma, kad jis lengvai geriamas dėl šviežumo ir vaisiškai gėlinio charakterio. Prosecco – puikus aperityvas, tačiau jį italai mielai vartoja ir per visą vakarienę, t. y. su visais patiekalais.

“Prosecco” vynuogės

“Prosecco” vynuogių, arba, kaip dar šią veislę vadina, Serprino, kilmė iki galo nėra aiški, tačiau manoma, kad jų tėvynė yra Friuli–Veneto–Julia regione. Dabar jos pakankamai gerai paplitusios rytinėje Veneto dalyje. Šios vynuogės išgarsėjo ir pasaulinį pripažinimą įgavo dėl putojančio vyno, iš jų gaminamo Conegliano–Valdobbiadene apylinkėse, kurių molingos dirvos puikiai tinka šioms vynuogėms.

“Prosecco” auginimo srityje priskaičiuojama iki 3 500 ha vynuogynų, esančių nuo 50 iki 500 metrų virš jūros lygio. Conegliano miestelyje yra net “Prosecco” etnologinis centras.

“Prosecco” – sena vietinė vynuogių veislė, kurią Conegliano ir Valdobbiadene apylinkėse augina nuo XVIII amžiaus. Putojantys vynai iš “Prosecco” taip pat daromi šiose apylinkėse. Šių vietovių klimatas švelnus, išsiskiria vidutinėmis temperatūromis, dažnais ir gausiais krituliais. Kalvų šlaituose daug saulės ir puiki dirva vynuogėms.

“Prosecco” – aromatinga baltoji vynuogių veislė, uogos ovalios formos, odelė plona. Pagrindinė taisyklė gaminant “Prosecco” – kuo mažiau technikos ir kaip galima labiau išsaugoti tai, ką davė gamta. Uogos lengvai spaudžiamos ir 10–12 valandų paliekamos 5–10 laipsnių temperatūroje, vėliau skystis perpilamas į kitą talpą. Fermentacija vyksta 18–20 laipsnių temperatūroje ir tęsiasi kelis mėnesius. Antrinės fermentacijos metu vynas darosi putojantis.

Žinomiausios Prosecco atmainos yra Prosecco DOC Conegliano-Valdobbiadene putojantys vynai – labai blyškios spalvos, švelnaus ir subtilaus aromato bei skonio, puikiai tinkantys aperityvui. Komunoje San-Pietro di Barbozza, ant Cartizze kalvos, uogos sunoksta saldesnės, iš jų gaminamas pusiau saldus vynas. Etiketėse tai pažymima užrašant Superior Cartizze ar tiesiog Cartizze.

Prosecco vynas, be Prosecco vynuogių, gali turėti dar iki 15 proc. kitų veislių vynuogių, tokių kaip Chardonnay, Pinot Grigio, Pinot Bianco ir Verdizio. Tačiau geras tonas reikalauja vyną gaminti iš 100 proc. Prosecco vynuogių.

Prosecco Lietuvoje

Nors vyną lietuviai vis dar atradinėja, tačiau nė viena vyno mada, užkrečianti visą pasaulį, jau neaplenkia ir mūsų krašto. Jau kuris laikas mūsų parduotuvėse matome itališkąjį Prosecco, kuris gana greitai buvo priimtas putojančio vyno mėgėjų. Ta proga ir surengėme Prosecco ringą. Kita vertus, iki šiol manėme, kad Lietuvoje dar mažai Prosecco vynų, jie gana pigūs, todėl paprasti.

Tačiau susirinkusių į ringą mūsų laukė didelė staigmena – net 14 skirtingų Prosecco vynų (ir tai dar ne visi šiuo metu Lietuvos rinkoje esantys vynai), iš kurių dešimt pateikė visiškai neseniai vynus pradėję vežti platintojai. Taigi degustatorių laukė malonus darbas, kuris parodė, kad dabar jau galime pasirinkti įvairiausio skonio Prosecco.

Vertintojų nuomonės aklai ragaujant vynus buvo stebėtinai panašios, todėl, aptardamas geriausiuosius, vadovausiuosi tik savais užrašais. Pirmąją vietą visi skyrėme dviem puikiems skirtingo charakterio vynams – tai sausas Extra Dry Follador Prosecco di Valdobbiadene DOC ir saldesnis Cartizze - Valdo Cuvee Viviana Prosecco di Valdobbiadene Superiore di Cartezze DOC.

Pirmasis jau gana seniai parduodamas Vyno klubo parduotuvėse ir turi nemažai gerbėjų. Akloje degustacijoje pastebėti pranašumai – subtilus vaisiškas aromatas, puiki darna ir neįkyri, maloni rūgštis – visus privertė šiam vynui atiduoti pirmenybę.

Valdo Cuvee Viviana Prosecco di Valdobbiadene Superiore di Cartezze DOC, kitos Prosecco kategorijos atstovas, – tai, palyginti su sausais ar labai sausais Prosecco vynais, saldesnis „Cartizze“ vynuogyno vynas. Jį iš kitų šios kategorijos vynų vėlgi išskyrė subtilus saldumo ir lengvos rūgšties derinys.

Prosecco ringas, kai buvo ragauta net 14 skirtingų vynų, akivaizdžiai parodė, kad šių vynų pagrindinis bruožas – gaivumas ir aromatingumas. Tai leidžia juos derinti su įvairiais patiekalais ir mėgautis vienais. Restorano „Paradis Belge + 32“, kuriame vyko degustacija, direktorė Mintarė Šmidtaitė degustacijos pabaigoje pasiūlė prie Prosecco puikiai derantį patiekalą iš midijų.

Po degustacijos prisipažinau sau, kad nė vienas iš ragautųjų vynų nenusipelnė būti atstumtas. Galima mėgautis jais visais.