This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

„Shiraz“: tarp legendų ir tikrovės

Laimonas Gryva

Kalbant apie Australijos vynus, dažniausiai pagalvojame apie „Shiraz“. Būtent ši vynuogė labiausiai garsina žemyną, iš jos pagaminti vynai sulaukia aukščiausių įtakingų vyno žurnalų ir kritikų įvertinimų. „Shiraz“ pavadinimas australų dėka taip paplito visame pasaulyje, kad jį ėmė naudoti ir kitos šalys, ypač PAR bei Čilė. Nors vynuogė ta pati, gimtojoje Prancūzijoje ji vadinama „Syrah“.

Dar neseniai buvo manoma, kad „Syrah“ vynuogė yra kilusi iš senovės Persijos, dabartinės Irano teritorijos. Širazas – miestas, įsikūręs pietinėje Irano dalyje, Faro provincijoje, apie 1300 km nuo Teherano. Jis vadinamas rožių, sodų ir meilės miestu bei Persijos kultūros sostine. Čia jau senovėje auginti vynuogynai. Legenda teigia, kad karalius Jamšidas nuskintas vynuoges laikydavęs vėsiame rūsyje tam, kad jos išliktų šviežios ilgą laiką.

Vieną dieną jis nusiuntęs į rūsį vergus atnešti vynuogių. Kuomet vergai negrįžę, karalius pats nusileidęs į rūsį ir išvydęs, kad vergai apalpę nuo anglies dioksido, kylančio nuo besifermentuojančių susitraiškiusių vynuogių sulčių. Viena iš karaliaus meilužių, atstumta Jamšido, neva nusprendusi išgerti šių „nuodų“, tačiau ne tik nenusinuodijo, bet ir grįžo iš rūsio šokdama bei dainuodama. Tuomet karalius supratęs, kad vynas teikia didžiulį džiaugsmą. Tačiau rašytiniai šaltiniai byloja ne Širazo naudai – visi Persijos mieste senovėje gaminami vynai buvę balti.

Dar viena istorija susijusi su vienu žymiausių Ronos slėnio vynu – „Hermitage“, gaminamu iš „Syrah“ vynuogių. Teigiama, kad XIII a. pradžioje Kryžiaus žygiuose Langedoko regione dalyvavęs riteris Gaspardas de Sterimbergas po sužeidimo gavo Prancūzijos karalienės leidimą pasistatyti koplytėlę ant kalvos šalia dabartinio Ten l‘Hermitažo miestelio, čia 1235 m. apsigyveno ir tapo atsiskyrėliu. Legenda teigia, kad vietovė ir vienas žymiausių Ronos slėnio vynų „Hermitage“ kaip tik ir kilę nuo prancūziško žodžio „ermite“, reiškiančio atsiskyrėlį.

Legendos legendomis, o ką gi sako mokslininkai? 1998 m. Deiviso universiteto Kalifornijoje profesorė dr. Carole Meredith kartu su kolegomis iš Prancūzijos ištyrę „Syrah“ vynuoges, nustatė, kad jos neabejotinai kilusios iš pietryčių Prancūzijos. Manoma, kad žodis „Shiraz“ atsirado XIX a. viduryje vietiniams Australijos anglakalbiams gyventojams savaip tariant „Syrah“ vardą. Kaipgi „Shiraz“ vynuogės pateko į Australiją? Čia jas 1832 m. laivu atgabeno Jamesas Busby, kartu su daugybe kitų vynuogių sodinukų. Šiuo metu „Shiraz“ veislė tvirtai užima pirmąją vietą tarp kontinento auginamų vynuogių.

Vienu iš Australijos vynininkystės krikštatėvių vadinamas Jamesas Busby gimė 1801 m. Edinburge, Škotijoje. Jo tėvas Airijoje valdė keletą ūkių, todėl jaunasis Jamesas nuo mažens susidomėjo augalininkyste. 1824 m. jis kartu su tėvais tapo 800 ha Kirktono ūkio Medžiotojų slėnyje, Australijoje, savininku. Prieš išvykdamas J.Busby studijavo vynininkystę Prancūzijoje, tačiau Australija J.Busby paliko didžiulį įspūdį. Čia jis dėstė vynininkystę našlaičių berniukų mokykloje Kabramatos kaimelyje, netoli Sidnėjaus.

Netrukus mokykla buvo uždaryta, tačiau Jameso Busby mintys apie vynininkystę neapleido. Savo knygoje jis užsiminė, „kad vyras, sėdintis savo pasodinto vynmedžio šešėlyje kartu su žmona ir vaikais bei matydamas prisirpusias vynuogių kekes tokiame klimate, kaip šis (Australijos – L.G.), ir nejaučiantis didžiausios palaimos, išvis nemoka džiaugtis ir nežino, ką reiškia pasaulis“. 1831 m. jis kelis mėnesius keliavo po Europą, rinkdamas vynuogių sodinukus kelionei į Australiją.

J.Busby kolekciją sudarė apie 680 vynuogių veislių iš Monpeljė, Liuksemburgo, Paryžiaus ir Londono botanikos sodų, taip pat iš kitų Prancūzijos ir Ispanijos vietovių. Kolekcija laivu nugabenta į Sidnėjų kartu su įvairiomis augalų sėklomis ir pasodinta miesto botanikos sode. Tai nebuvo pirmieji vynmedžiai Australijos žemėje – juos dar 1788 m. Farm Kovės vietovėje pasodino tuometis Australijos gubernatorius, o Gregory Blaxlandas (1778 –1853) ne tik gamino vynus, bet ir pirmasis ėmė juos eksportuoti į Angliją.

J.Busby gyvenimas netrukus pakrypo nauja linkme – 1833 m. jis tapo pirmuoju Britanijos valdytoju Naujosios Zelandijos Bajo saloje. Netoliese esantis Raselo uostas, kuriame apsistodavo banginių medžiotojai, buvo apibūdinamas kaip „didžiausia pragaro skylė Ramiajame vandenyne“. J.Busby ir kitų britų pastangomis, po 1840 m. Vaitangio sutarties su 50-čia maorių genties vyresniųjų, Naujoji Zelandija tapo Britanijos kolonija.

J.Busby tapo pirmuoju žmogumi, pagaminusiu vyną Naujojoje Zelandijoje, tačiau jo pasodintas ūkis Vaitangio vietovėje 1845 metais sunaikintas susirėmimų su vietos gyventojais metu. J.Busby mirė 1871 m. Anglijoje. Sidnėjaus sodinukų kolekcija paplito po visą Australiją. Kai kurie vynmedžiai buvo išgabenti į Kirktono ūkį Medžiotojų slėnyje, kai kurie pateko į Adelaidės botanikos sodą pietų Australijoje.

Šiandien „Shiraz“ vynuogę galima pamatyti kiekviename Australijos kampelyje. Dar labiau pasiseks, jei vynas bus pagamintas iš seno vynmedžio. Dėl gerokai besiskiriančio klimato skiriasi ir vynai. Pavyzdžiui, Maklareno slėnio „Shiraz“ yra labiau uogieniški, su juntamais prisirpusių juodųjų ir raudonųjų uogų tonais. Taninai nėra stiprūs, o vynas subtilios ir lygios tekstūros. Barosos slėnio vynuose labiau juntami prieskonių tonai.

„Syrah“ vynuogė plačiais žingsniais keliauja per pasaulį. Ir nesvarbu, ar ant butelio etiketės rasite užrašą „Syrah“, ar „Shiraz“ – gero vyndario rankos bei palankus klimatas leis pagaminti nuostabų vyną.