Lietuvoje gerberos jau daug metų auginamos šiltnamiuose, tačiau jos pradėtos auginti daug vėliau nei rožės, gvazdikai, chrizantemos, ciklamenai ar meileniai.

Hibridinės gerberos (Gerbera hybrida) – daugiamečiai augalai, priklausantys astrinių (Asteraceae) šeimai. Natūraliai auga Pietų Amerikoje, Afrikoje, Madagaskare ir atogrąžų Azijoje. Gentyje yra apie 30 rūšių. Pasaulyje sukurta daugybė gerberų veislių, kurios skiriasi žiedų spalva, jų dydžiu bei forma.

Šiuo metu Lietuvoje gerberas augina didžiausi gėlininkystės ūkiai: Vitalijos ir Algimanto Žemaičių Punioje ir UAB „Schetelig Lit“ Elektrėnuose. Prieš kelerius metus „Schetelig Lit“ pasistatė ir įsirengė modernius prancūzų firmos „Rischel“ šiltnamius. Jie dengti dvisluoksne specialia plėvele su oro tarpu (tarpas tarp plėvelių pripučiamas oro). Naujuose šiltnamiuose įrengtos modernios šildymo, ventiliacijos, laistymo, tręšimo sistemos. Čia geriausią mikroklimatą palaiko kompiuteris, tad sutaupoma šiluma, palengvėjo priežiūros darbai. Modernios laistymo ir tręšimo sistemos taupo vandenį ir trąšas.

Šiuose šiltnamiuose jau daug metų dirba gerai Lietuvoje žinoma gėlininkystės agronomė Violeta Valiukaitė, kuri sutiko pasidalyti gerberų auginimo patirtimi ir naujovėmis.

„Naujuose mūsų šiltnamiuose gerberos auginamos vazonuose, ant specialių auginimo stalų, po kuriais įrengtas šildymas“, – džiaugiasi specialistė.

Sodinimas ir substratai

Gauti iš užsienio firmos (įšaknydinti durpių „Jiffy“ tabletėse) gerberų sodmenys gegužės antroje pusėje sodinami į 3 l talpos vazonus, pripildytus „Kekila“ durpių substrato su trąšomis, kurio pH 5,5–6,3. Šis substratas, gabenamas iš Estijos, labai tinka auginti gėlėms, nes pagamintas iš mažai susiskaidžiusių aukštapelkių durpių ir apdorotas specialiomis medžiagomis, kurios pagerina vandens imlumą. O tai yra labai svarbu norint užauginti geros kokybės augalus. Jis geresnės kokybės nei substratai, gaminami Lietuvoje, bet brangesnis. Agronomė Violeta pabrėžė, kad gerberos geriausiai auga šių durpių, kokoso pluošto ir perlito mišinyje, nes augalų šaknys geriau aprūpinamos deguonimi.

Šiltnamyje vazonai su augalais sustatomi ant auginimo stalų, t. y. specialių metalinių stelažų, pagamintų Olandijoje, 30 cm aukštyje nuo betoninių grindų, po jais įrengtas šildymas. Augalams daug šilčiau negu jie būtų sustatyti tiesiog ant betono, nes iš apačios kyla šiltas oras, labai reikalingas gerberų šaknims.

Šios gėlės sodinamos į vazoną po vieną labai sekliai, kad lapų rozetės būtų 0,5–1 cm virš substrato. Giliau pasodintos blogiau žydi ir net gali žūti. Vazonuose auginti patogu, lengviau prižiūrėti, galima sodinti bet kuriuo metų laiku, o sergančius augalus lengva pašalinti kartu su vazonais ir į jų vietą pastatyti naujus. Taip gerberos auginamos dvejus metus. Po dvejų metų sodinami vėl nauji jų sodmenys į indus su šviežiu substratu. Tręšimas

– Tręšiamos lašeliniu būdu pagal iš anksto sudarytas specialias tręšimo programas: pagal augalų amžių, augimo tarpsnius, metų laiką, veislės savybes, atsižvelgiant į oro sąlygas, t. y. apšvietimą ir kt., – aiškino agronomė V. Valiukaitė. – Tręšti naudojame kompleksines „Hydroflex“ (N: P: K: Mg 10:11:32:3) ir kalcio salietros trąšas, tirpalą pH 5,5 ir EC 1,0–1,5. Kai substrate druskų koncentracija nedidelė, augalai greitai įsišaknija ir gerai auga. Tręšti reikia atsargiai, nes nuo per didelės druskų koncentracijos pradeda raitytis lapai, – teigė specialistė.

– Laistant ir tręšiant gerberas lašeliniu būdu, nesudrėkinamos jų rozetės, todėl augalai mažiau serga grybinėmis ligomis, – džiaugiasi gėlininkė. – Per visą gerberų vegetaciją nuolat šalinami apdžiūvę lapai. Kai per daug išauga vegetatyvinė augalo dalis, sumažėja generatyvinių pumpurų ir mažiau būna žiedų. Labai vešliai augančioms gerberoms dalį lapų reikia pašalinti, bet išskinami tik kraštiniai. Jų neišskynus sumažės žiedų derlius. Lapai skinami staigiai pasukant lapkotį iš rozetės, – sakė V. Valiukaitė.

Temperatūra

Temperatūra turi didelę įtaką gerberų žydėjimui: aukštesnė – skatina, o žemesnė – stabdo žydėjimą. Per vegetaciją geriausia oro temperatūra šiltnamyje turi būti 18–22 OC, o substrato 2–3 OC aukštesnė. „Reikia atminti, kad šiai kultūrai labai kenkia staigūs temperatūros svyravimai ir skersvėjai“, – akcentavo agronomė. Ramybės periodas Nuo lapkričio 1 d. iki vasario 10 d. gerberos ilsisi. Tuo metu temperatūra sumažinama iki 2–5 OC, augalai netręšiami, o laistomi labai retai, kad tik neišdžiūtų šaknų gniužulas. Po ramybės temperatūra keliama po truputį, augalai pražysta kovą. Jau kovo 8–osios šventei pirkėjai galės įsigyti puikių, spalvingų, geros kokybės gerberų žiedų, – tikisi gerberų auginimo specialistė.

Žydėjimas

Elektrėnuose, UAB „Schetelig Lit“ šiltnamiuose, auginamos raudonais, oranžiniais, geltonais, rožiniais, kreminiais bei baltais žiedais žydinčios stambiažiedės ir smulkiažiedės gerberų veislės. Jų sodmenis pasodinus gegužės viduryje, augalai pražysta po 2 mėn. Masinis jų žydėjimas tęsiasi iki rugsėjo vidurio. Gerberos žydi ir toliau, bet ne taip gausiai. Iki ramybės nuo vieno augalo stambiažiedžių gerberų (12–14 cm skersmens) priskinama po 20–22 kokybiškų žiedų, o nuo smulkiažiedžių (5–8 cm skersmens) – dvigubai daugiau.

Žiedų skynimas ir laikymas

Skinamos, kai žiedynuose subręsta ne mažiau kaip trijų ratų vamzdiškų žiedų dulkinės. Subrendusios jos būna geltonos. Nuskinti tokie žiedynai ilgai laikosi vandenyje, nes jų žiedkočiai jau būna pakankamai tvirti. Skinant gerberas žiedynkotį reikia ne nupjauti, o iš rozetės ištraukti, pasukant jį į šoną. Skinama abiem rankomis, viena palaikomas žiedynkotis prie pagrindo, o antrąja jis palenkiamas į šoną ir atsargiai ištraukiamas iš rozetės.

– Gerberų žiedynus geriausia skinti ryte, nuskynus iš karto reikia merkti į vandenį 20 cm gyliu ir 6–12 val. laikyti 3–5 OC šilumos patalpoje. Kad neišsikreivintų žiedynkočiai ir prisigertų vandens, gerberų žiedynai dedami ant specialaus tinklo taip, kad žiedynkočiai laisvai kabotų, o jų galai būtų panirę į vandenį, bet nesiliestų su indo dugnu. Palaikius taip pamerktas gerberas 5–6 val., jas jau galima rūšiuoti. Kad transportuojant žiedynai nesusižalotų, ant jų užmaunami tinkleliai, – gerberų skynimo bei laikymo ir paruošimo realizacijos subtilybėmis dalijasi agronomė V. Valiukaitė.

Tą pačią dieną gerberos gabenamos į prekybos centrus, tad pirkėjai gali nusipirkti šviežių, nuostabių gėlių. Padovanotos gerberos pamerktos išsilaiko apie 2–3 sav. Per tą laiką dar paauga kotas, sutvirtėja žiedynas. Kas pirko agronomės V. Valiukaitės išaugintų gerberų, žino – jos be galo puikios ir ilgai džiugina savo grožiu.

Atvežtinėmis, daugelis nusivilia, nesupranta, kodėl jos blogai laikosi, greitai nuvysta. Pagrindinė priežastis – jos nėra šviežios, nes ilgai transportuotos bei primirkytos cheminiuose konservantuose. Tad ir jų žydėjimo trukmė labai ribota. Todėl išvada aiški – pirkite tik lietuviškas puikios kokybės gerberas. Nenusivilsite!